Dykumos mokslo šventovėje dirbantis lietuvis: jaučiuosi lyg auksiniame narvelyje

 (111)
„Visą laiką jaučiuosi lyg atostogaučiau: puikus oras, šilta jūra, paplūdimiai šalia, tik kartais reikia padirbti“, – juokiasi 33 metų Mindaugas Kirkus, jau porą metų gyvenantis Saudo Arabijoje. Į prieš septynerius metus dykumoje pastatytą moderniausią universitetą buvo kviečiami dirbti geriausi mokslininkai iš viso pasaulio. Vienas jų – chemikas M. Kirkus.
Mindaugas Kirkus
© Asmeninis archyvas

„Saudo Arabijos karalius Abdullah nutarė dykumoje įkurti mokslo ir technologijų centrą. Jis suprato, kad nafta, dėl kurios klesti šalis, vieną dieną baigsis, tad reikia investuoti į mokslą ir inovacijas.

Taip dykumoje prieš septynerius metus per 1000 dienų iškilo didžiulis universitetas ir net visas miestas aplink jį. Buvo supirkta naujausia ir moderniausia įranga, įkurtos aukščiausio lygio laboratorijos, sukviesti geriausi pasaulio mokslininkai. Jiems buvo siūlomi didžiausi atlyginimai, geriausios darbo ir gyvenimo sąlygos. Nusprendžiau nepraleisti tokios progos“, – pasakoja lietuvis.

Jam ne tik buvo apmokėti visi skrydžiai, bet ir suteiktas namas, kuriame jis gali gyventi nemokamai, be to, nuo atlyginimo nereikia mokėti jokių mokesčių, transportas ir sveikatos priežiūra taip pat nieko nekainuoja. Bet apie viską nuo pradžių.

Dirba su ateities technologijomis

Savo kelią į mokslo aukštumas Mindaugas pradėjo Kauno technologijos universitete (KTU), kur studijavo taikomąją chemiją, o magistatūros studijoms pasirinko organinę chemiją. Vėliau jo studijos tęsėsi Eidhovene ir Londone.

„Domėjausi konjuguotų organinių junginių sinteze. Paprastai sakant, tai – medžiagos, skirtos saulės elementams. Įprastai saulės elementai yra gaminami iš silicio, kurio atsargos pasaulyje senka, be to, tokie elementai yra sunkūs, juos sunku eksploatuoti bei pagaminti.

Mokslininkų tikslas – pereiti prie organinių junginių naudojimo saulės elementų gamyboje, kad jie taptų mažesni, greitai pagaminami, lankstesni ir labiau pritaikomi kasdienybėje, pavyzdžiui, mažą saulės elementą galima būtų prisikabinti prie rankinuko ar prie rankovės ir taip pakrauti telefoną ar kitaip panaudoti sukauptą saulės energiją“, – aiškina chemikas.

Nyderlandus, kur gyveno puspenktų metų ir studijavo doktorantūroje, lietuvis vadina geriausia šalimi.

„Dėl visko: dėl tvarkos, infrastruktūros, dėl dviračių, viskas taip gerai organizuota, viskas pritaikyta patogiam gyvenimui. Nyderlanduose daug investuojama į inovacijas, naujoves ir jų pritaikymą. Girdėjau, kad Olandijoje visi traukiniai varomi saulės energija. Tikrai pažangi šalis“, – pasakoja Mindaugas.

Studijos Londone jau ne taip sužavėjo. „Darbo sąlygos buvo labai prastos, kaip kokiame muziejuje, viskas morališkai pasenę. Šiaip Londonas – vienas brangiausių miestų pasaulyje. Dvejus metus gyvenau kaip tikras „litovcas“, teko susiveržti diržus, dalintis gyvenamąjį būstą su įvairaus plauko žmonėmis, narkomanais ir kitokiais perėjūnais“, – juokiasi vyras.

Mokslo šventovė dykumoje

Pirmą kartą išgirdęs pasiūlymą važiuoti dirbti į tolimąją Saudo Arabiją Mindaugas šiek tiek dvejojo: toli, svetima ir nesuprantama kultūra, visiškai kitoks klimatas.

Tačiau Karaliaus Abdullah mokslų ir technologijų universiteto (KAUST) vadovybė pasiūlė atvykti jam 10-čiai dienų ir apsižvalgyti. Tai, ką čia išvydo, mokslininką sužavėjo: puikios darbo sąlygos, naujausia įranga, galingiausi kompiuteriai.

Aplink KAUST sukurtas miestelis taip pat siūlė patogų gyvenimą: šalia buvo sporto salės, golfo laukai, baseinai, paplūdimiai, parduotuvės, kino teatras – viskas, ko galima norėti kokybiškam laisvalaikiui. Viliojo ir pasiūlytas geras atlyginimas, nuo kurio neskaičiuojami jokie mokesčiai, suteiktas namas, sveikatos draudimas, nemokamas maitinimas, transportas ir kiti privalumai.

Lietuvis apsigyveno šiame name
Lietuvis apsigyveno šiame name
© Asmeninis archyvas

Universiteto miestelyje negalioja ir griežtos Saudo Arabijos taisyklės. Čia moterys gali studijuoti kartu su vyrais, nėra aprangos reikalavimų ir kitų griežtų apribojimų, galiojančių už miestelį juosiančių sienų.

Mindaugas pasakoja, kad netoliese yra įkurta ir savo plotu dar didesnė laisva ekonominė zona, kurioje pritaikomos KAUST sukurtos inovacijos ir išradimai. Ten taip pat kviečiami dirbti užsienio specialistai.

Planuoja įkurti startuolį

„Čia kalbama, kad KAUST nuolat kyla įvairiausiuose geriausių universitetų reitinguose. Bet aš visada žiūriu skeptiškai į tokias pagyras, nes jei esi kietas, tai nereikia pačiam apie tai skelbti, kiti tai pasakys“, – sako lietuvis.

Moderniame universitete kartu su lietuviu dirba žmonės iš viso pasaulio, tik 10 ar 20 procentų darbuotojų yra iš Saudo Arabijos. Mindaugas buvo sutikęs ir kelis čia dirbančius lietuvius.

„O kartą buvo juokinga situacija. Gaunu žinutę į feisbuką – vyras arabišku vardu lietuviškai kviečia mane kartu papietauti. Nieko nesupratau, todėl nieko neatrašiau. Po kurio laiko tas žmogus man paskambino ir mes nuėjome užkąsti. Pasirodo, jis yra libanietis, vedęs lietuvę ir puikiai išmokęs mūsų kalbą. Buvau maloniai nustebintas“, – juokiasi Mindaugas.

Mindaugas Kirkus
Mindaugas Kirkus
© Asmeninis archyvas

Paklaustas, kokia yra jo kasdienybė dykumos universitete, vyras pasakojo kasdien dirbantis laboratorijoje, sintetinantis medžiagas, o dalį laisvalaikio jis rūpinasi savo pirmojo startuolio reikalais.

„Kadangi čia labai daug galimybių tobulėti, daugybė įvairiausių kursų ir mokymų, kartą su kolega nuėjome į kursus apie verslo įkūrimą. Pradžioje buvo taip nuobodu, kad jau norėjau išeiti, bet vis dėlto likau ir tuo labai džiaugiuosi.

Šiuo metu su kolega patentavome įrenginį, kuris valo saulės elementus. Jie paprastai būna įrengti ant stogų, todėl ant jų paviršiaus kaupiasi dulkės ir kitas purvas, su mūsų technologija juos būtų galima valyti nuotoliniu būdu, sukuriant oro srautą be judamųjų dalių. Šiuo metu deramės su investuotojais“, – planus dėsto mokslininkas.

Jaučiasi saugus

Mindaugas pastebėjo, kad Europoje žmonės nedaug žino apie Saudo Arabiją, painioja ją su Dubajumi ar Jungtiniais Arabų Emyratais. Jis ir pats prieš atvykdamas turėjo daug stereotipų apie šią šalį.

„Kai internete ieškojau informacijos apie Saudo Arabiją ir prisiskaičiau visokių nesąmonių apie teroristus, sprogimus ir panašiai, bijojau važiuoti, bet dabar jaučiuosi labai saugus čia. Keliauju aplinkui be problemų ir nebuvo situacijos, kad jausčiausi nesaugus.

Juokaujame, kad gyvename auksiniame narvelyje. Čia daugybė galimybių, gali žaisti krepšinį, futbolą, mokytis muzikos ar lankyti kitus kursus. Pradėjau mokytis arabų kalbos, žaidžiu krepšinį. Artimiausias didelis miestas Jeddah yra maždaug už 100 kilometrų, ten galime vykti bet kada“, – pasakoja mokslininkas.

KAUST esantis karaliaus Abdullah monumentas
KAUST esantis karaliaus Abdullah monumentas
© Asmeninis archyvas

Universitetas, kuriame dirba Mindaugas, vis dar plečiasi, vis dar kviečiami nauji žmonės. Didžiulės kompanijos KAUST teritorijoje stato savo laboratorijas ir tyrimų centrus, ten reikės taip pat daugybės darbuotojų.

Džiaugiasi gyvenimu

Lietuvis su universitetu pasirašė 2 metų kontraktą, tačiau planuoja jį pratęsti dar bent metams.

„Visą laiką jaučiuosi lyg atostogaučiau: šilta, jūra šalia, tik kartais reikia padirbti. Beveik už nieką čia mokėti nereikia, tad daugiausia pinigų išleidžiu kelionėms. Jau aplankiau Omaną, Japoniją, Nepalą, Filipinus ir kitas šalis. Labai mėgstu keliauti“, – sako vyras.

Dykumos mokslo šventovėje dirbantis lietuvis: jaučiuosi lyg auksiniame narvelyje
© Asmeninis archyvas

Daugiau kaip 10 metų Lietuvoje nebegyvenantis Mindaugas save vadina kosmopolitu. „Kur pasidedu lagaminą, ten mano namai“, – juokauja lietuvis. Vis dėlto jis mano, kad vieną dieną gali grįžti į Lietuvą.

„Kai studijavau Lietuvoje visa sistema buvo senovinė, o dabar viskas labai pasikeitę. Kiek žinau, Kaune yra atidarytas modernus mokslo slėnis. Vyksta didžiuliai pokyčiai, galbūt jie mane ir parvilios“, – šypsosi mokslininkas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Maži stebuklai – tikros istorijos vaikų palatose (1)

Į ligoninę dažniausiai patenkame ne savo noru, o vaikai – itin jautrūs pacientai. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai jaučiasi nejaukiai.

Sunku patikėti, bet gandrai dar medžiojami ir valgomi (22)

Lietuvoje jau žalias ir veiklus pavasaris. Pagaliau galime sakyti, kad pasiekėme brandžiojo pavasario metą, kai kiekviena diena dovanoja dideles permainas, o mes niekaip nespėjame paskui jas. Nieko keista – juk viskas vykta iš karto...

Lietuvės ir afrikiečio šeima neigia mitus apie lietuvius (58)

Su iš Afrikos kilusiu amerikiečiu vyru Lietuvoje gyvenanti Diana Meyer įkūrė maisto tinklaraštį „Meyer Food Blog“. Šeima, dalydamasi egzotiškais ir tradiciniais receptais, pastebėjo, jog lietuviai atviri idėjoms ir neprieštarauja išmėginti kulinarines naujoves.

Lietuvos istorinė virtuvė – įdomesnė nei kiauliena su bulvėmis (10)

Klaidinga manyti, kad lietuvišką istorinę virtuvę sudaro kiauliena su bulvėmis, cepelinų kilmė – ne lietuviška, o vokiška. Taip LRT RADIJUI sako istorinės virtuvės puoselėtojas Tomas Rimydis.

Pavelas atsikratė 22 kilogramų: valgiau daug, bet ne bet ką (72)

Pavelo Archipovo sėkmės istorija pradžiugins kiekvieną, kuris nesiryžta keisti gyvenimo būdo bijodamas, kad teks mažiau valgyti ir bus per sunku atsispirti pagundoms. Šis vyras vos per 4 mėnesius atsikratė 22 kilogramų, o per tuos mėnesius negalėjo atsistebėti mitybos specialisto jam sudaryta programa: „Maisto buvo tiek daug, kad vos suvalgiau, o svoris krito“.