Charakteringą Bruni-Tedeschi nosį, išraiškingą, su kuprele, mergina be didelių dvejonių patobulino dar visuotinio susižavėjimo skalpeliu laikais – 80-aisiais. Carla siekė tapti tobulybe ir jau nuo jaunų dienų metodiškai kūrė savo įvaizdį.

Vienišas aistros kūdikis

Alberto Bruni- Tedeschi Pjemonte buvo laikomas svajonių jaunikiu. Jo tėvas prasimušė į itališką aukštuomenę ir paliko sūnui verslo kompaniją bei aistrą parodomajai prabangai ir menui. Alberto mėgo muziką, kūrė operas ir negalėjo nepastebėti jaunos, patrauklios pianistės Marizos. Jų santykiai truko penkerius metus, o turtingo jaunikio giminaičiai priešinosi nelygiai santuokai. Vis dėlto Marizos kantrybė nugalėjo. Jaunavedžiai įsikūrė Kastenjeto Po pilyje, 20 km nuo Turino. Čia porai gimė sūnus Virginio, dukra Valerija, o 1967 metais – jauniausioji Carla.

Laisvę mėgstanti Mariza nesigėdijo sukti romanų vyro pašonėje. Graži ir efektinga moteris iškart sujaukė konservatyvią itališkos provincijos atmosferą – pernelyg „prancūziška“, pernelyg laisvamanė. Jai patiko sukurti skandalo atmosferą. Savo meilę ji dalijo sūnui, gastrolėms ir gausybei meilužių, kuriuos ne itin slėpė nuo vyro.

Dukros augo globojamos auklės Terezos. Būtent ji praleisdavo su vaikais visą dieną, ji juos guldė miegoti, kol tėvai aristokratai mėgavosi muzika ir menu. O mažoji Carla iki šešerių metų netgi nakvojo pas auklę, kadangi bijojo miegoti viena. Ji pernelyg anksti pajuto, ką reiškia būti nesantuokiniu vaiku. Apie tai garsiai nebuvo kalbama. Tačiau Alberto nutuokė, kad Carla – ne jo dukra, galbūt jis netgi įtarė, kas gali būti laimingasis tėvas.

Marizai buvo 32 metai, jos meilužiui gitaristui – 19. Maurizio Remmertas nepripažino dukters. Jis nusprendė, kad jai bus geriau augti prabangiame Bruni šeimos dvare, o 1975 metais išvis išvyko į Braziliją. Tik 2008 metais jis oficialiai paskelbė apie savo tėvystę.

O tais tolimais metais Carla likdavo viena, su Mocarto natomis, gulinčiomis ant mamos fortepijono, ir mylimos auklės rūpesčiu. Tiesa, po persikėlimo į Paryžių mergaitė neteko ir jos. Tereza atsisakė palikti Italiją, tačiau nepamiršo savo „vaikų“. Apie jaunuosius Bruni- Tedeschi paveldėtojus ji prisimena su švelnumu ir priduria, kad jie visi buvo pernelyg vieniši.

Tobulas kūnas

Būdama šešiolikos, Carla Bruni eidavo į pradedančiojo fotografo Tjeri Le Gue studiją ir nemokamai jam pozuodavo. Vėliau jie ne kartą susitikdavo abiejose fotokameros pusėse.

Turtinga paveldėtoja galėjo leisti sau pačius brangiausius dizainerių drabužius, tačiau rinkosi demokratiškus prekės ženklus. Drabužiai jos nedomino. Carlą domino pats mados pasaulis – griežtas, žiaurus, uždaras. Ji norėjo įrodyti pirmiausia sau, kad gali pasiekti sėkmę, nesikliaudama savo šeimos parama.

Carla Bruni
Nuo pat jaunystės ji treniravo veido mimiką, darydama iš jo nepajudinamą kaukę, kadangi siaubingai bijojo raukšlių. Ji nesiskųsdama pakeldavo nesibaigiančias fotosesijų valandas ir neleido sau rodyti kaprizų makiažo metu – dėl pavyzdingo elgesio ją dievino fotografai ir grimuotojai.

Aristokratiška kilmė nesutrukdė Bruni pačiai siūlyti savo paslaugas garsiems dizaineriams. Savo žavesiu ir katinišku pasitikėjimu savimi ji pakerėjo Christianą Lacroix ir Jeaną Paulį Gaultier. Kažkada Carla prisipažino: „Niekas niekada manęs nebuvo sustabdęs gatvėje, siūlydamas fotografuotis arba dainuoti. Aš nepritraukiu Pigmalionų, aš pati sau Pigmalionas.“

Meilė ir rokenrolas

Modelio karjerą Carla užbaigė idealiai. Ji tiesiog išėjo laiku. Būdama 29 metų, Bruni svajojo apie kažką daugiau, nei drabužiai ir fotosesijos, ji norėjo karaliauti scenoje.

Muzikos pasaulis Prancūzijoje žiaurus, jame maža būti muzikantų dukra ir groti gitara nuo devynerių metų. Carla atkakliai brovėsi savo naujo tikslo link. Ji lankė vokalo pamokas du kartus per savaitę, pažindinosi su reikalingais žmonėmis, išsirinko teisingą studiją ir neleisdavo sau net galvoti apie pralaimėjimą. Po penkerių metų jos pirmasis albumas „Quelqu'un m'a dit“ buvo išleistas 2 milijonų egzempliorių tiražu – vokalistės tembras atitiko klausytojų skonį. Carla užsiėmė savo nišą tarp prancūzų inteligentų. Gausybė romanų su muzikantais taip pat įtakojo Carlos pasirinkto muzikinio stiliaus raidą.

„Kada nors susitikinėsiu su Micku Jaggeriu“, - kažkada pareiškė jaunoji Bruni savo vaikinui. Nuo šešiolikos metų ji buvo „Rolling Stones“ ir ypač grupės solisto gerbėja. Kai jaunatviškas maksimalizmas prigeso, ji vis tiek neatsisakė savo svajonės. Dvidešimtmetės Carlos romanas su Ericu Claptonu padovanojo jai galimybę susipažinti su vaikystės dievaičiu – Mickas buvo Erico draugas. Tarp Carlos ir šou verslo monstro, jau vedusio Jerry Holl, įsiplieskė kibirkštis. Jaggeris buvo tikras, kad sugebės kontroliuoti romano su tada dar nežinomu modeliu eigą. Ji dar ir buvo jaunesnė už jį 25 metais. Tačiau jis klydo.

Mickas ėjo iš proto dėl italų kerėtojos. Jis įkyrėdavo Bruni nesibaigiančiais skambučiais į studiją, kurioje ji dirbo manekene, atskrisdavo sraigtasparniu dėl vienos nakties su ja. Jis norėjo išsiskirti, tačiau Carlai to nereikėjo. Po aštuonerių metų jų audringas romanas užsibaigė, tačiau bendrauti jie nenustojo.

Bruni išsaugojo draugiškus santykius su kone visais savo buvusiais mylimaisiais. Savo sūnaus Aurelieno tėvui, Rafaeliui Enthovenui po išsiskyrimo ji netgi padėjo įsigyti butą, maža to, jis bet kada gali apsistoti Bruni šeimos namuose. Visi jos vyrai ilgai negalėjo užmiršti Carlos, tačiau oficialiai savo širdį ji atidavė tik vienam – Nikola Sarkozy.

Ištekėjusi už Prancūzijos prezidento

Naujiena apie tai, kad naujasis Carlos mylimasis – pats prezidentas, sukėlė tikrą audrą tarp jos draugų ir pažįstamų. Jie, kairiųjų politinių partijų atstovai, buvo susirūpinę, kad Carla susitikinėja su dešiniuoju Sarkozy, tačiau po Carlos vestuvių vylėsi, jog ji pakoreguos jo pažiūras. To neįvyko. Pirmoji dama noriai padeda tik tada, kai ji pati asmeniškai suinteresuota.

Kovos su neraštingumu fondas, kurį Carla įkūrė kaip pirmoji Prancūzijos ledi, kol kas neskuba funkcionuoti deramu lygiu. Užtat daug jėgų ir priemonių Carla atiduoda kovai prieš AIDS. Jos brolis Virdžinijo šią kovą pralaimėjo 2006 metais.

Gavusi pirmosios Prancūzijos ledi statusą, Carla pradėjo šaltąjį karą su buvusia prezidento žmona Cécilia. Visomis įmanomomis priemonėmis Bruni stengiasi ištrinti ispanės atvaizdą iš prancūzų galvų. Cécilia, savo ruožtu, atkakliai kovoja dėl pirmųjų laikraščių ir žurnalų puslapių, nenorėdama likti Prancūzijai tik prisiminimu.

Tuo tarpu Sarkozy praktiškai visur palaiko savo dabartinę žmoną, net jei tai jam kainuoja reitingus. Sutikęs Carlą, jis iškart atpažino giminingą sielą. Jauniausias, nemylimas tėvų sūnus, jis pažino gniuždančios vienatvės jausmą, kurį Bruni slepia po sėkmės kauke.

Kol visas pasaulis abejoja pirmosios Prancūzijos poros jausmų tikrumu, žurnalistas Jacques Seguela, kurio akyse vystėsi Carlos ir Nikola romanas, pasakė: „Carla turėjo tris meiles. Pirmoji – akimirkos susižavėjimai, kurių ji neslėpė. Antroji – didžiulė, bet nerimastinga meilė Rafaeliui Enthovenui. Ir dabar – trečioji, respublikos prezidentui, rami ir brandi meilė.“

Tekstas parengtas pagal Besmos Lauri knygą „Carla Bruni: slaptas gyvenimas“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją