Ar ne svajonė: išradingas lietuvis keliauja po pasaulį pragyvendamas iš savo pomėgių

Mokykla, universitetas, darbas – toks gyvenimo scenarijus Lietuvoje įsigalėjęs nuo neatmenamų laikų. Tačiau kelionių entuziastas ir pradedantysis fotografas Vytautas Jankulskas (24) nenorėjo paklusti šiai sistemai ir išdrįso savo talentų ieškoti keliaudamas, o ne nuobodžiai sėdėdamas paskaitose.

Mokykla – iššvaistytas laikas

V. Jankulskas pasakoja, kad jo kelionių džiaugsmo atradimai prasidėjo ne nuo labai linksmų gyvenimo aplinkybių: „Kai man suėjo 16 metų, pradėjau dirbti laisvai samdomu interneto svetainių dizaineriu. Turiu pripažinti, kad sekėsi visai neblogai, bet gyvenime pasiilgau nuotykių ir nenorėjau praleisti prie kompiuterio gražiausių jaunų dienų augindamas sėdmenų apimtį. Tuo metu buvau labai įnikęs į virtualų pasaulį, tapau labai drovus, turėjau tik kelis draugus. Taip pat užsiauginau antsvorio. Supratau, kad man būtinai reikia pokyčių. Pasisekė, kad vienas iš mano klientų buvo Vilniaus autostopo klubo narys, jis man papasakojo apie šią veiklą ir labai sudomino. Neilgai trukus, vasarą, susiradau bendražygę, kuri irgi buvo visiškai „žalia“ keliavimo pakeleivingomis mašinomis srityje, tad nusprendėm, kad dviese bus drąsiau ir kartu iškeliavom į Berlyną. Iš pradžių buvo labai nemalonu iškėlus nykštį stabdyti važiuojančius automobilius Kauno plente, kur buvo mūsų kelionės startas. Bet po truputį įsivažiavom ir pasiekėm Vokietijos sostinę. Tai buvo mano klajonių įžanga ir dabar keliauju jau kokius 4-5 metus. Nuo to laiko mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom ir tapo labai įdomus.“

Pašnekovas prisipažino, kad visada nemėgo mokyklos ir jo visai nedžiugino mintis, jog ją pabaigus, reikėtų dar kelerius kęsti panašioje institucijoje. „Galiu atvirai pasakyti, kad man mokykla niekada nepatiko ir buvau prastas mokinys. Jutau, kad manyje rusena maištininko ugnelė prieš visą šitą socialinę sistemą. Tiesiog norėjau eiti savo keliu. Neketinau po mokyklos, kur nors stoti, ir taip iššvaisčiau 12 metų. Be to, šiais technologijų laikais galima visko savarankiškai išmokti internete. Manęs nekankino nežinios baimė, nes jau buvau bandęs keliauti autostopu ir supratau, kad nežinia yra skanus gyvenimo prieskonis, ir nėra ko jos bijoti“, - tikino Vytautas.

Parduotos vasaros Anglijos laukuose ir nauja aistra

Paklaustas iš kokių pinigų išgyvena savo ilgalaikėse kelionėse, V. Jankulskas dalinasi, kad jų užsidirbo lietuviams puikiai pažįstamu keliu – dirbdamas vasaromis juodą darbą emigracijoje. „Paskutinius kelerius metus vasaras leidau Anglijos laukuose. Per du arba tris mėnesius susitaupydavau kelis tūkstančius eurų ir iš jų keliaudavau iki kitos vasaros.“

Pašnekovas su entuziazmu pasakoja, kad šiais metais atrado naują aistrą ir pragyvenimo šaltinį, kuris padeda išsisukti situacijose, kada pritrūksta vasarą uždirbtų pinigų: „Kai keliavau Izraelyje ir po truputį pradėjo sekti pinigai, viename Tel Avivo turguje pamačiau labai įdomų būgną, kuris atrodė kaip ateivių skraidanti lėkštė. Pabandžiau pagroti ir iškart pamėgau šį neįprastą instrumentą. Žinojau, kad turiu jį nusipirkti, nors ir kainavo beveik viską, ką turėjau. Kiek pasipraktikavęs, pradėjau groti Izraelio gatvėse. Žmonėms labai patiko ir jie buvo tikrai dosnūs! Iš to uždirbau labai neblogus pinigus ir tapau gatvės muzikantu. Man šis naujai atrastas talentas buvo didelis atradimas.”

Ne tik būgnas keliautojui suteikė daug džiaugsmo, bet ir nauja pažintis su būsima mergina.

„Po kelių mėnesių Izraelio „hostelyje“ susipažinau su nuostabia mergina iš Meksikos, kuri gyvena iš papuošalų darymo bei hulahoop šokių gatvių sankryžose, kai automobiliai sustoja prie raudono šviesoforo signalo. Tarp mūsų iškart užsimezgė stiprus ryšys ir mes pamilome vienas kitą. Kadangi aš šiek tiek mokėjau žongliruoti, nusprendėm rengti kartu pasirodymus sankryžose. Tai buvo dar viena nepakartojama pamoka, kaip galima užsidirbti pinigų žongliruojant kartu su žavia meksikiete. Pradėjom kartu keliauti, o vasarą žongliruodami Europos sankryžose bei grodami gatvėse susitaupėm pinigų lėktuvo bilietui į Meksiką. Taip pat šiek tiek prisidedu iš fotografijos, karts nuo karto parduodamas savo kelionių nuotraukas įvairiems leidiniams,“ - tvirtino jis.

Pasak Vytauto, jis išmoko iš savo patirties, kad nereikia bijoti, kai pinigai baigiasi. Kai taip atsitinka, tada įsijungia kūrybinis mąstymas ir atrandi talentų, kurių nežinojai turįs. Visada jų galima prasimanyti, tik reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos.

Draugiškiausios – musulmoniškos šalys

Pasak V. Jankulsko, jam svarbiausia ne kiek jis jau yra aplankęs skirtingų valstybių, bet ką kiekvienoje iš jų patyręs.

„Šiuo metu esu aplankęs 35 valstybes. Pirmoji šalis, kuri mane šokiravo ir suintrigavo, buvo Marokas, kuriame patyriau tikrą kultūrinį šoką. Buvo įdomu viskas - žmonės, jų apranga ir kultūra, gamta bei didžiulė Sacharos dykuma. Tačiau viena mėgstamiausių valstybių man yra Iranas. Ši šalis yra paslaptinga ir apipinta įvairiausiais mitais. Jos kraštovaizdis yra be galo gražus, vietiniai labai draugiški ir paslaugūs, visada pakviesiantys į namus ir pamaitinsią. Taip pat tai yra turbūt pati konservatyviausia valstybė, kurioje esu buvęs. Dėl religinių paskatų ten viskas yra labai apribota, moterys turi slėpti savo plaukus viešose vietose, negali rodyti apnuoginto kūno ir tik plaštakos bei pėdos gali būti atviros. Vyrai taip pat negali vaikščioti su šortais ar dėvėti berankovius marškinėlius. Alkoholis yra griežtai draudžiamas, o feisbukas - blokuojamas,“ - teigė pašnekovas.

V. Jankulskas pastebėjo, kad jo vardijamos mėgstamiausios šalys yra musulmoniškos, kadangi jų žmonės yra labai draugiški ir svetingi, visada atidaro namų duris ir vaišina labai skaniu naminiu maistu: „Indonezija paliko neblėstantį įspūdį, nes jos gyventojų svetingumas yra sunkiai apibūdinamas. Ten maistas turbūt pats skaniausias pasaulyje, o ką kalbėti apie gamtą, paplūdimius ir džiungles... Sudanas yra ne išimtis, dar viena musulmoniška valstybė šiaurės Vakarų Afrikoje, kur gyvena geros širdies žmonės.“

Galimų pavojų ir planų kaitos nesibaimina

Pasak pašnekovo, kelyje gali nutikti ir nemalonių situacijų, tačiau jam tik keletą kartų teko patirti nepatogumų: „Tiesa sakant, nelabai atsimenu, kokių nors nesaugių situacijų. Buvau apiplėštas Irane, kur vagišiai pavogė mano telefoną, kai miegojau Teherano parke. Indijoje vienas kišenvagis bandė ištraukti mano piniginę, bet pričiupau jį. Manau, kad tai nieko baisaus. Patarčiau, visų pirma, pasikliauti savo intuicija ir jeigu jaučiate kažką negero apie vietą ar žmogų, geriau kuo greičiau pasitraukti iš tos situacijos. Bet nereikia tapti per daug paranojišku.

Na, o kitas paprastas patarimas yra neatrodyti buku ir turtingu turistu. Reikia rengtis paprasčiau ir skurdžiau, nedemonstruoti gatvėse pinigų ar prabangių daiktų. Pinigus laikyti arčiau savęs.“
Taip pat V. Jankulskas pataria, kad nereikia bijoti keisti kelionės planų.

„Siekiau nemažai nuveikti, bet planai kartais netikėtai griūna dėl įvairiausių priežasčių. Turėjau planą autostopu nukeliauti per Rytinę Afriką nuo Egipto iki Pietų Afrikos, tačiau dėl nežinomų priežasčių Sudane man neišdavė vizos keliauti į Etiopiją. Teko atidėti kelionę kitam kartui. Taip pat norėjau vykti iš Europos į Aziją autostopu, bet Irane pakeičiau savo planus, nes buvo ruduo ir darėsi pakankamai šalta vidurio Azijoje, o aš nebuvau pasiruošęs šaltam klimatui, taigi nusprendžiau pasukčiauti ir skridau iš Irano į Tailandą. Ne visada viskas pavyksta kaip planuota, tačiau nedera nukabinti nosies, nes niekada nežinai, koks siurprizas laukia pakeitus kryptį už kito kampo,“ - teigė jis.

Ateities planai – sėslesnis gyvenimas ir fotožurnalistika

Šiuo metu pašnekovas laiką leidžia su savo mergina Meksikoje, kur daugiau dėmesio skiria fotografijai ir ispanų kalbos mokymuisi: „Meksikoje su mergina nuomojamės butuką magiškame miestelyje prie kalnų centrinėje šalies dalyje. Aš intensyviai fotografuoju, keliauju po apylinkes, mokausi ispanų kalbos. Labai noriu pamatyti visas gražiausias Meksikos vietas ir susigalvoti, kaip užsidirbti pinigų, kadangi iš grojimo gatvėje čia turtingas netapsi. Turiu idėją keliauti į JAV, bet gali būti, kad greitai sugrįšiu į Europą. O kalbant apie dar tolimesnę ateitį, tai norėčiau pagyventi sėsliau, mažiau keliauti, pasirinkti vieną šalį ir praleisti ten vienerius ar dvejus metus, kad geriau pažinčiau vietovę ir žmones. Šiek tiek pavargau nuo intensyvių kelionių ir didžiulės kuprinės ant pečių.“

Kelionėse pradėjęs fotografuoti, V. Jankulskas svajoja surengti savo fotoparodą Lietuvoje. „Fotografija man visą laiką patiko, bet rimčiau pradėjau ja užsiimti, kai keliavau Indonezijoje. Vietinis fotografas man padovanojo seną Nikon juostinį fotoaparatą, su kuriuo atgimė mano aistra fotografijai. Man labiausiai patinka fiksuoti kasdieninį žmonių gyvenimą ir nesurežisuotas jų emocijas. Mano fotografija laviruoja tarp gatvės fotografijos ir kasdienybės dokumentikos. Dabar koncentruojuosiu į fotografijos projektus apie žmones. Jau esu kelis sukūręs, kuriuos galite rasti mano puslapyje www.jankulskas.com. Taip pat norėčiau sieti ateitį su fotožurnalistika,“ - atviravo pašnekovas.

Jis prideda, kad gyvenimas per daug trumpas ir kiekvienas gali pasirinkti būti laimingu ir daryti tai, ką labiausiai nori. Tai geriausia pradėti dabar ir neatidėlioti rytojui, kadangi gali būti per vėlu.

„Visiems rekomenduoju mesti nuobodų darbą, susipakuoti kuprinę ir pakeliauti, patirti naujų įspūdžių, suvokti, kad pasaulis nėra toks pavojingas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o jo žmonės yra labai draugiški visuose kampeliuose.