Baigusi vidurinę mokyklą Lietuvoje, bandė stoti į Vilniaus dailės akademiją, nepavyko. Nusprendė ieškoti savo kelio. Nutarė aukštąjį išsilavinimą įgyti užsienyje, išmokti anglų kalbą. Tokiu tikslu su savo artimiausia drauge – seserimi dvyne – ir atvyko į Londoną. Tik atvykus mokėsi kalbos, kaip ir visiems pradžioje teko dirbti įvairius darbus.
Studijavo floristiką ir interjero dizainą Grinvičo Koledže. Londono Metropoliteno universitete įgijo interjero dizaino bakalaurą. Dirbo laisvai samdoma floriste, įkūrė savo floristikos firmą: gėlės vestuvėms, fotosesijoms, meno galerijų dekoravimas, vitrinų instaliacijos, parduotuvių interjero kūrimas ir t.t.
- Papasakokite apie savo verslą. Laisvai samdoma floriste jau nebedirbate, tačiau vis dar plečiate tą pačią firmą?
- Taip, turiu tą pačią firmą „INDECO“, kurią turėjau ir anksčiau, tačiau viską dariau pati. Pasikeitė labai daug kas, labai labai. Laisvai samdoma (freelance) floriste jau nebedirbu antri metai. Aišku, iš tos srities niekur nepabėgau, tiesiog nusprendžiau visą savo laiką ir žinias skirti tik savo verslui. Žinote, yra toks pasakymas „if you don’t make your dreams, you’re helping to make somebody else’s“.
Turiu savo svajones ir po truputį jas įgyvendinu, žingsniuoju pirmyn. Kadangi turiu pakankamai klientų, dirbu tik sau. Kaip dukra Perla sako – „mama yra bosė“. Jei turime didelių užsakymų, samdau laisvai samdomas floristes, taip kaip kažkada mane samdydavo. Turiu patikimų ir gerų merginų, kuriomis galiu pasitikėti, su kuriomis kažkada dirbome kartu.
- Kas, jūsų nuomone, daugiausiai lemia verslo sėkmę? Kokie faktoriai padėjo jums pereiti nuo laisvai samdomos darbuotojos iki verslo savininkės?
- Manau, svarbiausia yra būti unikaliu, išsiskirti iš konkurentų savo darbais, jokiu būdu nekopijuoti, o atrasti savo nišą. Kol buvau laisvai samdoma floristė, paraleliai dirbau ir sau. Tai buvo patys pirmieji ir patys sunkiausieji mano verslo metai. Turėjau suderinti du darbus. Dirbau daug, teko daug reklamuotis, dirbti su žurnalais, parodomis, kad apie mano firmą „INDECO“ sužinotų kuo daugiau potencialių klientų, kad vardas taptų žinomas.
- Priklausote Britų floristų asociacijai (The British Florist association). Jūs ar jūsų firma yra asociacijos narė? Kokia tos narystės nauda?
- Aš esu narė. Britų floristų asociacija, beje, šiemet švenčia savo 100-metį. Tai yra vienintelis Jungtinėje Karalystėje pripažintas prekybos susivienijimas, kuris vienija 8000 profesionalių floristų ir gėlių parduotuvių visoje šalyje. Ką duoda? Asociacija rūpinasi savo nariais – pavyzdžiui, jei iškyla su verslu susijusių klausimų. Taip pat nariai dažniausiai gauna lengvatas arba pirmenybę į parodas, seminarus, pastoviai yra informuojami apie naujus projektus ir t.t.
- O interjero dizainere ar dirbate?
- Interjero dizainere dirbu tik tuomet, jei yra privačių užsakymų. Dirbau „Apprentice“ interjero dizaino firmoje, įgijau patirties, bet kaip dažnai visiems sakau – kitiems dirbti nenoriu.
- Žinau, kad neseniai gimė sūnus.
- Kaip suderinate šeimos rūpesčius ir darbą? Kas atima daugiausiai laiko?
- Oi, net nežinau, kaip aš viską suderinu… daug bemiegių naktų – dirbu, kuomet vaikai miega arba mokykloj. Taip pat dirbu ir kiekvieną savaitgalį. Niekam ne paslaptis, kad turint savo verslą išeiginių nebūna.
- Kaip manote, kas geriau – turėti „normalų darbą“ nuo 8 iki 5 val. ar dirbti laisvu grafiku? Kokie privalumai ir trūkumai?
- Vis dažniau pagalvoju, kad gal visai norėčiau to „nine to five“ darbo: nueini, atidirbi, baigėsi darbo diena – išėjai iš darbo ir pamiršai. Bet greit pabundu nuo tokių minčių. Juk matau kasdien augančius savo vaikus, lydžiu dukrytę į mokyklą, su mažuoju vaikščioju parke ir žinau, kad šito laiko nesugrąžinsiu. Vertinu kiekvieną minutę, praleistą su jais.
Kai taip dirbu, 24/7 – laiką pasiskirstau pati: telefonas visuomet po ranka, kompiuteris įjungtas dieną – naktį. Jei turiu svarbių skambučių, bandau juos derinti tokiomis valandomis, kai žinau, kad sūnui bus miego laikas, o dukra – mokykloj. Gal iš šalies tai ir atrodo juokinga, bet aš pažįstu ne vieną tokią mamą, kuri ir vaikus augina, ir tuo pačiu dirba.
- Jeigu lygintumėte save šiandien ir verslo kūrimo pradžioje, kokie pokyčiai būtų ryškiausi? Ko išmokote besisukdama verslo pasaulyje?
- Jeigu lyginčiau save šiandien ir verslo kūrimo pradžioje… išmokau būti savimi, supratau, kad nereikia apsimetinėti tuo, kas nesi, išmokau atsipalaiduoti ir… leisti viskam eiti sava vaga. Iš tiesų, pradžioje buvo streso, ir daug. Kovojau dėl kiekvieno kliento, kad tik nenukeliautų pas konkurentus, o dabar turiu tiek pasitikėjimo savimi, kad tvirtai stoviu ant žemės ir tikrai žinau, kad „savo“ klientus gausiu.
- Ar sulaukiate daug užsakymų? Ar turite laiko paatostogauti? Koks darbingiausias metų laikas?
- Sakote, kad vestuvės – jūsų verslo ašis. Kokias tendencijas pastebite? Kuo panašios ar skirtingos tradiciškos lietuviškos ir britiškos vestuvės?
- Aš visuomet sakiau, kad mados vyrauja ir vestuvių dekoravime, gėlėse. Galbūt viena iš tendencijų, kuri man labiausiai patinka ir yra pasitvirtinusi jaunesniojoje kartoje: būti išskirtiniu, išsirinkti kažką unikalaus ir nematyto, tarkime, dekoruoti vestuves vien žaluma su daug žvakių, antikvarinių detalių – augalai ir romantiška šviesa, o, galbūt, atvirkščiai – su daug spalvų, daug atspalvių, lauko gėlių arbatinukuose ar punšo induose, daug didžiulių balionų ir daug spalvotų konfeti.
- Kokiuose įdomiuose projektuose teko dalyvauti?
- Nežinau net nuo ko bendradarbiaujame su fotografais ir stilistais bei menininkais įvairiems projektams. Mano darbas ne vien tik susijęs su vestuvėmis: dekoruojame parodų stendus, parduotuvių vitrinas, kuriame dekoracijas menininkų parodoms, įvairiems pristatymams, kuriame gėles naujoms deimantų kolekcijoms, gėlėmis puošiame viešbučius.
Štai, prieš gimstant sūnui, dirbau su garsia pasaulyje floriste Karen Tran jos knygos pristatymui Londone – kūrėme dekoracijas iš gėlių ir gėlių sieną. Taip pat viena žymi (negaliu minėti) floristų firma kreipėsi, kad pakonsultuočiau juos dizaino klausimais. Jie nori pritraukti daugiau jaunesnės kartos klientų, pakeisti visą firmos įvaizdį. Dirbu su stilistais, kuriu jų produktams naujus gėlių dizainus, pravedu seminarus jų darbuotojams. Esu kūrusi ir lietuvių labdaros vakarui Londone (Lithuanian Christmas Charity Ball) puokštes.
- Pasiilgstat Lietuvos?
- Taip, be abejo. Jaučiu nostalgiją, pasiilgstu lietuviškos gamtos, Lietuvoje likusių draugų. Tačiau Londoną taip pat myliu, juk čia studijavau – visi su nostalgija prisimename studijų metus. Po studijų išsikėlėme iš Londono į Kentą – „Garden of England“ – ir visiškai nesigailiu šio žingsnio. Čia nėra tokio šurmulio, nuostabi gamta, parkai.
- Kaip manote, jei nebūtumėt emigravusi, likusi Lietuvoje, ką veiktumėt? Ar čia, Jungtinėje Karalystėje, didesnės galimybės svajonėms įgyvendinti?
- Jei gyvenčiau Lietuvoje, manau, nieko bendra su floristika neturėčiau. Bet tikrai dirbčiau kažkokį kitokį kūrybinį darbą. Dėl galimybių… jų yra visur – ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, ir Zimbabvėje. Tik reikia turėti noro, drąsos ir užsispyrimo savo svajones paversti realybe.
- Kokie tolimesni planai, svajonės ateičiai?
- Svajoju daug… tiesiog neturiu tiek laiko, kiek visko norėčiau nuveikti. Visada sakiau, kad jei savaitėje būtų 8 dienos, tai aštuntadienį panaudočiau visoms savo svajonėms įgyvendinti. Buvau užsidegusi pradėti naują verslą greta to, kurį jau turiu, bet greitai apsigalvojau: supratau, kad tuomet reikės paaukoti tą laiką, kurį dabar skiriu savo vaikams. Nusprendžiau palaukti, kol jie paaugs, o tuomet jau kibsiu į naujus darbus.
- Jei laiką būtų galima atsukti atgal, ar kažką keistumėte?
- Och, čia geras klausimas. Ko gero, mus visus gyvenime aplanko ta akimirka, kai pagalvojame… o jei… Jei galėčiau laiką atsukti atgal, keisčiau daug ką. Visų pirma, nešvaistyčiau laiko negatyviems žmonėms, vadinantiems save „draugais“, kuriems tavęs reikia tik tuomet, kai jiems kažko iš tavęs reikia. Žymiai anksčiau išmokčiau drąsiai pasakyti NE bet kokioje situacijoje, išnaudočiau absoliučiai visas galimybes ir visus gyvenimo siųstus šansus ir tikrai nedirbčiau kitiems, o tiktai sau.
Tačiau esu laiminga ten, kur esu, kokia esu. Esu tokia asmenybė, kurią suformavo laikas, patirtis, meilė, draugai, gėris, blogis, viskas, ką patyriau per 39-erius savo gyvenimo metus. Esu laiminga, kad turiu nuostabią šeimą, mylintį žmogų, mylimą darbą, dvynę seserį, kuri visuomet šalia, ir draugus, kurių yra nedaug, bet labai juos vertinu ir myliu. Ir nesvarbu kokioje šalyje gyveni – visur reikia stengtis ir sunkiai dirbti, kad kažką pasiektum, kaip sakoma: „nothing good comes easy“.
- Kokiais patarimais galite pasidalinti su tais, kurie svajoja pradėti savo verslą ir ištrūkti iš rutinos gniaužtų?
- „Jeigu pasidavėte, jūs jau pralaimėjote!“
