Vaistai – saujomis
„Tikras absurdas užsiimti savigyda nežinant, kokiomis dozėmis konkrečiais atvejais reikia vartoti atitinkamą vaistą, kokia to vaisto sąveika su kitais medikamentais. Yra žmonių, kuriems negalima vieno ar kito vaisto vartoti, taip pat yra vaistų, kurių negalima tarpusavyje derinti, gerti kartu su vaistažolėmis. Viršijus vaisto dozę gresia ne tik pažeisti kepenis ar kitus organus, apsinuodyti, bet ir mirti“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas klinikinis toksikologas Jonas Šurkus.
Žmonės vis dėlto dažnai nepaiso medikų perspėjimų apie galimus pavojus sveikatai ir nepasitarę su specialistais geria vaistus, vaizdžiai tariant, tiesiog saujomis. Tai liudija ir rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, per tris mėnesius (gegužę–liepą) Lietuvoje buvo parduota daugiau kaip 390 tūkst. buteliukų širdies lašų, 190 tūkst. valerijonų tinktūros buteliukų, 0,5 mln. pakuočių vaistų nuo skausmo, kurių veiklioji medžiaga ibuprofenas.
Iš pastarųjų daugiausia žmonės pirko „Ibumetiną“ – kas mėnesį nupirkta maždaug po 90 tūkst. pakuočių. Ne mažiau parduodama ir medikamentų, kurių veiklioji medžiaga yra paracetamolis. Kilogramais išgeriama vaistų skausmui, uždegimui malšinti, nuo nerimo, įtampos, širdies veiklai, virškinimui gerinti ir kt.
Žaidimas su mirtimi
„Bet kokia saviveikla gydantis gali baigtis tragiškai, – įsitikinęs gydytojas J. Šurkus. – Žmonės neretai perdozuoja vaistų. Buvo atvejis, kai vyresnio amžiaus moteris dėl ją kamavusio nerimo išgėrė raminamųjų vaistų. Vėliau pamiršo, kad jau išgėrė, o jai vis dar buvo neramu, tai vėl išgėrė. Taip po vieną dvi tabletes prigėrė tiek, kad ją ištiko koma.“
Dar tragiškesnis nutikimas: prieš kelerius metus apsinuodijusi paracetamoliu mirė moteris.
„Paracetamolis – puikus vaistas, bet jo galimai mirtinos dozės nėra dešimt ar dvidešimt kartų didesnės už gydomąsias. Paros dozę viršijus vos du tris kartus rizikuojama ir kepenis pažeisti, ir apsinuodyti, ir netgi mirti, – aiškina toksikologas J. Šurkus. – Tas pats vaistas gali būti skirtingais pavadinimais: paracetamolis, acetaminofenas, „Apap“. Paracetamolis įeina ir į „Coldrex“ bei kt. medikamentų sudėtį. Kai žmogus pats, nepasitaręs su profesionalu, nusiperka vaistų, gali būti, kad jis geria tą patį vaistą skirtingu pavadinimu. Taip ir nutiko minėtai moteriai, kuri mirė apsinuodijusi paracetamoliu. Kad neperdozuotų vaistų, ji gėrė penkis, jos manymu, skirtingus vaistus, o iš tiesų visų sudėtyje buvo paracetamolio.“
Atsparios infekcijos
Apie tai, kad pavojinga patiems pasiskirti antibiotikų, medikai aiškina nuolat, bet savarankiškai besigydančiųjų nemažėja.
„Jei žmogus gydosi pats, dažnai geria ne tuos antibiotikus, kuriuos reikėtų, ir poveikio nebūna, – teigia gydytojas J. Šurkus. – Dar dažniau ligoniai nebaigia viso gydymo kurso: pageria dieną dvi antibiotikų, nukrinta temperatūra, savijauta pagerėja ir nustoja vartoti vaistus. Jei neišgeriamas visas antibiotikų kursas, ligonio organizme auga atspari antibiotikams infekcija. Kai žmogus susirgs kitą kartą, antibiotikai jam jau nebepadės. Kartais sakoma, kad žmogus mirė dėl paprastos infekcijos. Vadinasi, ne tokia ji paprasta buvo – jos paprasčiausiai antibiotikai jau nebeveikė.“
Be gydytojų žinios geriant antibiotikus gali kilti ir daugiau problemų. Jei antibiotikai, pavyzdžiui, gentamicinas, vartojami per ilgai, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Dažnai vartojami antibiotikai pažeidžia žarnyno mikroflorą, gali sukelti grybelines ligas.
Atsargiau ir su žolelėmis
Nėra toks saugus, kaip dažnam atrodo, ir gydymasis įvairiomis žolelėmis, kitomis liaudies medicinos priemonėmis.
„Pasitaikė, kai besigydydami žolių mišiniais žmonės pažeidė kepenis, taip smarkiai viduriavo, kad atsidūrė reanimacijoje. Buvo atvejis, kai moteris gerdama iš Kinijos atvežtas kažkokias žoles nupliko, – pasakoja J. Šurkus. – Vienas pacientas pateko į klinikas apsinuodijęs iš Rusijos, Stavropolio krašto, atvežtų žolelių nuoviru nuo alkoholizmo. Žmona jam į sriubą įpylė šio nuoviro. Pasirodo, alkoholizmui gydyti buvo atvežta čemerių arbata, o čemeriais galima tik išoriškai gydyti kai kurias ligas, naikinti utėles.“
Recepto reikia ne visada
Medikai pastebi, kad žmonės įpratę vartoti vaistus, kai jų reikia ir kai nereikia. Griebiamasi tiek nereceptinių, tiek receptinių. Receptinių vaistų be receptų įsigyti turėtų būti neįmanoma. Nors ir žinodamas, kad vaistas įsigyjamas tik su receptu, dažnas prašo vaistininko jį parduoti.
„Dažniausiai žmonės prašo antibiotikų, bet tai receptiniai vaistai, be receptų mes jų neparduodame, – teigia Panevėžio „Smėlynės“ vaistinės savininkė Daiva Samuolienė. – Būna, kad žmogus peršalo, vos sukarščiavo ir jau nori griebtis antibiotikų. Aiškiname, kad peršalimo ligų nereikia jais gydyti, pakanka arbatų, kitų paprastesnių dalykų. Antibiotikų prašo ir kai skauda dantį, kai yra pūlinių. Tokiais atvejais gydytojai paprastai juos ir skiria, bet vis vien negalime parduoti šių medikamentų, jei žmogus neturi recepto.“
Atlikau mažą eksperimentą norėdama įsitikinti, ar vaistinėse galima įsigyti receptinių vaistų be recepto. Šešiose Kauno vaistinėse prašiau parduoti antibiotikų. Penkiose nieko nepešiau, o vienoje laisvai nusipirkau.
Dar paprasčiau buvo įsigyti receptinių vaistų „Nimesil“, vartojamų nuo uždegimo, ūmiam skausmui malšinti: nusipirkau be recepto visose šešiose vaistinėse. Tik dviejose iš jų vaistininkės paklausė, ar turiu receptą, bet net ir išgirdusios neigiamą atsakymą vis vien pardavė. Nė vienoje vaistinėje nepasidomėjo, ar žinau, koks šio vaisto šalutinis poveikis, kaip jį vartoti. Juo labiau kad nė vienoje vaistinėje negavau vaisto informacinio lapelio, nes pirkau ne po visą pakuotę, tik po keletą pakelių. O juk šie vaistai nėra tokie nepavojingi.
Airiai draudžia
Prieš kelerius metus Airijos vaistų agentūra sustabdė vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra nimesulido, rinkodaros teisės galiojimą, nes buvo gauta pranešimų apie sunkų nepageidaujamą poveikį kepenims. Tuomet Europos vaistų agentūra rekomendavo sugriežtinti šių vaistinių preparatų vartojimą.
Ji teigė, kad šių preparatų nauda nusveria riziką, todėl reikia riboti jų vartojimą ir vartojimo trukmę, kad pavojus kepenims būtų minimalus. Rekomenduota gydyti nimesulidu ne ilgiau kaip 15 dienų, o gydytojams patarta skirti šį vaistą tik įvertinus riziką kiekvienam pacientui individuliai.
O štai pas mus gydytis nimesulidu gali kas tik sugalvoja ir kiek tik nori. Žinant tautiečių pomėgį vaistus pasirinkti patiems ir esant galimybei laisvai šio medikamento įsigyti vaistinėse, neverta abejoti, kad nemažai žmonių jį geria nepasitarę su gydytoju.
Klesti prekyba turguose
Be jokių kliūčių vaistų, kuriems reikia recepto, galima įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų miestų turguose. Čia nemaža pasiūla ir Lietuvoje neregistruotų, iš Rusijos atvežtų vaistų.
Nors prekyba vaistais turguje – nelegali, ji tiesiog klesti. Kontrabanda į Lietuvą atgabentų vaistų asortimentas labai platus: pradedant antibiotiku tetraciklinu, širdies rit-mo sutrikimus gydančiu riboksinu ir baigiant anglies tabletėmis, raminamaisiais ar širdies lašeliais. Turguje galima rasti ir pigių vietnamietiškų, kiniškų vaistų.
„Yra daug gerų rusiškų vaistų, bet, perkant turguje atgabentus nelegaliai, neaišku, ar tikrai žmogus įsigyja tą vaistą, koks pavadinimas ant jo pakuotės užrašytas“, – sako gydytojas J. Šurkus.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė teigia, kad kartais į jų tarnybą kreipiasi žmonės, įsigiję vaistų turguje ir suabejoję jų kokybe, tinkamumu vartoti.
„Šalyje registruotų vaistų saugumas, poveikis yra įrodytas, o turguje nežinia, ką nusipirksi, – aiškina V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė. – Turguje pirkti vaistus yra nesaugu, nes neaiškios jų laikymo sąlygos. Galų gale, vaistas gal ir geras, bet jis galėjo būti laikomas saulėje ir prarasti savo savybes.“
Specialistai stebisi žmonių neatsakingumu, savo sveikatos nesaugojimu. Neretas vaistus ima vartoti išgirdęs, kad jie padėjo kaimynui ar draugui. Medikai kartais liūdnai juokauja, kad artimiausiu metu dėl vis populiaresnės savigydos jie nieko daugiau neveiksiantys – tik gydysiantys pažeistas pacientų kepenis.
