Savižudybės riziką parodo pokyčiai smegenyse

Kaip galima numatyti savižudybės riziką? Juk ne kiekvienas, mąstantis apie tai, garsiai kalba, pasidalina mintimis su artimaisiais ar draugais. Juk ne kiekvienas, ketinantis pakelti ranką prieš save, bent truputį išduoda savo ketinimus. Pasirodo, suicidinėmis mintimis gyvenančiųjų smegenyse vyksta ryškūs pokyčiai. Ir nors mokslininkams dar sunku įvardinti, kaip tie objektyviai įvertinami pokyčiai gali prisidėti prie suicidinių minčių turinčio asmens identifikavimo ir pagalbos rankos ištiesimo jam, šiokia tokia teigiama pradžia jau yra.

Citokinai – mūsų organizme esanti specifinė baltymų grupė, atliekanti imuniteto aktyvinimo funkciją. Jie it kokie imuniniai hormonai, kurie koordinuoja imunines reakcijas, imuninį atsaką.

Labai svarbus įvairių imuninių grandinių ir citokinų sąveikos fragmentas yra uždegimo formavimasis. Citokinai skatina uždegimo formavimąsi, uždegimo mediatorių išsiskyrimą, o tai yra reikšmingas momentas ir suicidinių minčių kamuojamo žmogaus smegenyse. Pasirodo, tokių žmonių smegenyse citokinų koncentracija stipriai padidėja ir prasideda uždegiminiai procesai. Šie procesai ganėtinai skiriasi net nuo procesų, kurie vyksta įvairių kitų psichinių ligų kamuojamų pacientų smegenyse. Tai unikalu ir charakterizuoja būtent suicidinių minčių turinčio paciento būklę.

Pastaraisiais metais netyla diskusijos apie imuniteto ir psichinių ligų sąsają, tad šis faktas taip pat įrodo tokios sąsajos stiprumą. Anot mokslininkų, imunitetas turi įtakos įvairių psichinių ligų ir sutrikimų patofiziologijoje. Taip pat ir citokinai – interferonai, interleukinai, augimo faktorius reaguoja į sąveiką tarp imuninių ląstelių ir „ieško“ būdų, kaip organizme „sutaisyti“ vieną ar kitą problemą. Ta problema gali būti ir smegenyse.

Uždegimas, kurį paskatina citokinai, veikia visą kūną. Tačiau labiausiai – jautriausias vietas, dėl to kai kuriems išsivysto astma, artritas, aterosklerozė. Nuo kūno neatsiejama ir nervų sistema. Štai depresijos atveju taip pat vyksta uždegiminiai procesai smegenyse, tačiau jie, kaip minėta, skiriasi nuo tų procesų, kurie vyksta suicidinių minčių turinčio paciento smegenyse.

Tai įrodė tyrimas, kuriuo buvo apibendrinti duomenys iš kitų 18 tyrimų. Tyrimas apėmė 583 suicidinių minčių turinčių pacientų, 315 įvairių kitų psichiatrinių ligų pacientų ir 845 sveikų asmenų ligos istorijas ar duomenis. Apibendrinus rezultatus pastebėta, kad suicidinių minčių turinčių pacientų nervų sistemoje esti ženkliai didesni dviejų citokinų kiekiai – interleukino 1β ir interleukino 6. Šių citokinų didesni kiekiai užfiksuoti tiek smegenyse, tiek kraujuje.

Mokslininkai tikisi, kad rezultatus bus įmanoma pritaikyti atliekant kraujo tyrimą ir ateityje bus galima „diagnozuoti“ suicidinę riziką būtent iš kraujo tyrimo.