Ir tai toli gražu ne vienintelis toks tyrimas, tyręs akių spalvos ir elgesio ar būdo ryšį – praeityje akių spalvą bandyta susieti tiek su žmogaus būdu, tiek sveikatos būkle. Būta ir mokslininkų, tvirtinusių, jog būtent akys padeda nustatyti, ar žmogus priklausomas nuo alkoholio.
Naujausio su akių spalva susijusio tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Journal of Personality and Individual Differences“. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, jog rudakiai vyrai labiau linkę dominuoti nei jų mėlynakiai kolegos.
Taigi Čekijos mokslininkai padarė 40 vyrų ir 40 moterų (amžiaus nuo 19 iki 26 metų) neutralių portretinių nuotraukų. Visos fotografijos turėjo būti kuo panašesnės viena į kitą, be jokių išskirtinių bruožų (pavyzdžiui, moterų ir merginų buvo paprašyta nusivalyti makiažą). Tuomet 62 savanorių (31 iš jų buvo vyriškos lyties) buvo paprašyta nuotraukas įvertinti dešimtbalėje sistemoje.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, rudakiai vyrai buvo įvertinti kaip labiau linkę dominuoti, tačiau tai tik pradžia. Norėdami tiksliai nustatyti, kas konkrečiai sudaro tokį įspūdį, tyrėjai specialia nuotraukų koregavimo programa visose nuotraukoje rudakius pavertė mėlynakiais, o mėlynakius – rudakiais. Įgyvendinę tokius pokyčius, akademikai pasikvietė naują savanorių grupę. Įdomiausia tai, jog šie rezultatai nuo pirminio vertinimo nelabai skyrėsi. Nors pirmo vertinimo metu akių spalva ir buvo vienas svarbiausių dominavimo rodiklių, pakeitus akių spalvas nuotraukų vertinimas dominavimo atžvilgiu praktiškai nepakito.
Taigi kodėl taip nutiko? Akivaizdu – akių spalva tiesiogiai susijusi ir su kitais veido bruožais, bylojančiais apie žmogaus polinkį dominuoti. Pavyzdžiui, rudakiai vyrai dažniau gali pasigirti išraiškingu smakru, tankesniais ir storesniais antakiais, esančiais arti vienas kito, didesne nosimi. Visi šie išorės požymiai sudaro įspūdį, jog žmogus linkęs dominuoti ir mėgsta vadovauti. Tačiau mūsų tikslas nustatyti, kaip akių spalva susijusi su polinkiu dominuoti.
Galbūt paprasčiausiai egzistuoja genetinis ryšys, siejantis polinkį dominuoti ir akių spalvą? Mokslininkai teigia, jog greičiausiai ne.
„Labai sunku paaiškinti, kodėl ruda akių spalva, kurią lemia vienas ar keli genai, gali būti susijusi su žmogaus charakterio savybėmis“, - teigia mokslininkai.
Paprastai tariant, jeigu akių spalva priklauso tik nuo kelių glaudžiai susijusių genų, o visi kiti bruožai siejasi su daugybe nepriklausomų genų, mažai tikėtina, jog jie gali iš kartos į kartą persiduoti kaip kornetus genų rinkinys. O rudų akių ir polinkio dominuoti derinys, perduodamas iš kartos į kartą, būtų įmanomas tik ką tik minėtuoju, mažai tikėtinu atveju.
Todėl mokslininkai siūlo ramia sąžine atsisakyti genetinės šio ryšio interpretacijos, o vietoj jos išbandyti įdomesnę alternatyvą – socialinės aplinkos įtaką.
„Remiantis įsitikinimu, jog mėlynų ir rudų akių žmones socialinė aplinka (tėvai, draugai, pažįstami ir nepažįstami žmonės) vertina skirtingai, ankstyvoji socialinė patirtis gali tiesiogine to žodžio prasme įsirėžti į jų veidus“, - mano mokslininkai.
Tyrimo autoriai tvirtina, jog pirmaisiais gyvenimo metais vaikai paprastai turi mėlynas akis, kurios kartais bėgant laikui virsta rudomis. Gana tikėtina, jog mėlynakiai vaikai ilgiau mėgaujasi pažeidžiamo vaiko statusu nei rudakiai. Žmonės, su kuriais ilgesnį laiką buvo elgiamasi kaip su bejėgiais vaikais, net ir suaugę elgiasi gana vaikiškai, jie visam gyvenimui išsaugo iš vaikystės atkeliavusi infantilumą, todėl ir neatrodo linkę dominuoti.
