Kai medikams nepavyksta nustatyti negalavimo priežasties, kaltę dažnai suverčiame paveldimumui. Genai nesiginčija… Bet pažinti juos, kiek tai įmanoma, tikrai verta. Konsultuoja bendrosios praktikos gydytoja Aurika Jurevičienė.
Mama ir dukra
© Žurnalas "Sveika"
Mūsų sveikata – tarsi kokteilis, suplaktas ir aplinkos veiksnių, paveldėtų polinkių, mitybos įpročių ir begalės kitų sudėtinių dalių. Kai kurie mokslininkai mano, kad paveldėjimas lemia maždaug 50 proc. sveikatos būklės. Kiti 50 proc. priklauso nuo mūsų požiūrio į savo gyvenimą ir sveikatą. Tad kokios ligos linkusios prie mūsų sėlinti ir griebti už gerklės, galime sužinoti pasikalbėjusios su tėvais. Ir, jei tik įmanoma, su seneliais – juk ir jų sukrautas „kraitis“ lemia mūsų sveikatą.

Ne veltui gimus mažyliui šeimos gydytojas iškamantinėja mamą ir „Vaiko sveikatos raidos istorijoje“ surašo rizikos veiksnius šeimoje (tai alerginės, onkologinės ligos, cukrinis diabetas, epilepsija, hipertoninė liga, tuberkuliozė ir net antsvoris...). Net tėvų ūgis ir svoris svarbūs – gydytojas žino, kokie negalavimai gali užpilti mažylį.

Verta pasidomėti ir senelių karta, tada nubraižyti vaiko genetinį medį – puiki proga sužinoti giminės sveikatos raidos istoriją. Deja, mūsų, suaugusių moterų, paveldimumu medikai taip nesidomi – tad pačios savo labui pasiaiškinkime, kokie polinkiai mumyse tūno, ko turime saugotis ir kaip galime suvaldyti negalavimus. Taigi skirkime laiko pokalbiui su mama ir pasiteiraukime jos svarbių dalykų...

1. Ar kuris nors iš tėvų turėjo rūpesčių dėl širdies iki 60 metų?

Jei atsakymas teigiamas, apsisaugojimo priemonių reikia griebtis tuoj pat. Polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis paveldimas net 80 procentų. Juk iš tiesų taip būna: vieni žmonės valgo viską ir dėl cholesterolio nesuka galvos, netgi į žalingus įpročius nespjauna, o sveikata nesiskundžia. Kitoje šeimoje žmonės aktyvūs, sportuoja, mityba rūpinasi, bet giminėje tai vieną, tai kitą patiesia infarktas...

Jei vienam iš tėvų buvo insultas iki 60 metų, tikimybė, kad pasikartos tas pats scenarijus, tikrai didelė. Ir miokardo infarktas gali ištikti daug greičiau, jei yra paveldėtas polinkis sirgti tokiomis ligomis.

Ką galime pakeisti? Kai žinote, ko tikėtis, daug lengviau apsisaugoti. Išmanydami giminės „širdies reikalus“ galite kontroliuoti situaciją. Profilaktiškai tikrinkite cholesterolio kiekį kraujyje, matuokite kraujospūdį. Net jei tyrimai geri, kartokite juos kasmet. Ir paprasčiausi gyvenimo būdo pakeitimai gali atbaidyti ligas. Argi didelė kaina už sveiką širdį yra tinkamas fizinis krūvis bent tris kartus per savaitę (jei nesižavite treniruoklių sale, tinka ir joga, pilateso pratimai), mažesnės mėsos porcijos, daugiau daržovių ir kruopų, meditaciniai pratimai?

2. Ar kas nors iš artimųjų serga cukriniu diabetu?

Šios ligos priežastys nežinomos, tačiau manoma, kad I tipo diabetas yra paveldimas, o II tipo vystosi dėl žalingų įpročių (judėjimo stokos, antsvorio). Taigi ir šis susijęs su paveldimumu, nes kūno sudėjimas mums ne iš dangaus nukrenta. Rizika didesnė tada, kai diabetu serga ne tik vienas iš tėvų, bet ir brolis ar sesuo. Kuo artimesnis giminaitis serga, tuo ligos tikimybė realesnė.

Ką galime pakeisti? Jei kuris nors iš artimųjų serga cukriniu diabetu, nelaukite, kol ir jūs pajusite ligos požymius, o nedelsdama pasitikrinkite cukraus kiekį kraujyje. I tipo diabetas užpuola staiga, bet ir pažabojamas jis nesunkiai. Beje, netgi įstatymu nustatyta, kad cukraus kiekis kraujyje turi būti tikrinamas kas dveji metai profilaktinių apžiūrų metu, net jei skundų ir neturime. Tačiau juk dėl to reikia nueiti pas gydytoją...

Nepamirškite mankštintis – judėjimas šiuo atveju neblogas sargas. Manoma, kad pakanka vos 30 minučių, tačiau kasdien. Moterys, kurios sportuoja 3–5 kartus per savaitę ir sveikai maitinasi, gerokai sumažina riziką susirgti II tipo diabetu.

Stebėkite savo svorį! Jeigu jis per didelis, sumažėja insulino kiekis ir kyla grėsmė susirgti. Kreipkitės į gydytoją, jei kilo bent mažiausias įtarimas: kamuoja troškulys, silpnumas, dažnas lakstymas į tualetą, vaizdas akyse yra tarsi išplaukęs.

3. Kaip ištveri stresą?

Psichologai tvirtina, kad strategiją, kaip įveikti problemas, vaikai perima iš tėvų. Beveik ją kopijuoja… Jei pastebite, kad lengvai pasiduodate nerimui, dažnai panikuojate, visai įmanoma, kad šiuos polinkius perėmėte iš savo tėvų. Kita vertus, dėl padidėjusio nervingumo gali būti kaltas stiprus stresas, kurį mama patyrė būdama nėščia.

Ką galite pakeisti? Jei esate linkusi panikuoti kiekviena proga ir be progos, bandykite keisti gyvenimo būdą. Dažniau išvykite į gamtą arba pradėkite lankyti jogą. Negaiškite laiko vakarais prie televizoriaus žiūrėdama trilerius, verčiau uždekite žvakes, pasidėkite skanėstų lėkštę, jaukiai susirangykite ant sofos ir su namiškiais aptarkite praėjusią dieną.

4. Ar giminaičiai kada nors kentėjo nuo depresijos?

Jei kuris nors iš jūsų tėvų serga depresija, rizika, kad nuo jos galite kentėti ir jūs, padidėja 6 kartus. Beje, statistika teigia, kad tik 20 proc. žmonių, kuriuos kamuoja ši liga, kreipiasi į medikus. Gal kartais tradiciškai manoma, kad tai kažkokia išgalvota liga...

Taip nėra – moksliškai įrodyta, kad tai hormono serotonino apykaitos sutrikimas. Nepapildykite nesigydančiųjų gretų, verčiau pajutę pirmuosius požymius (nemigą, vidinę tuštumą, neviltį, prastą apetitą) kreipkitės į psichoterapeutą.

Ką galite pakeisti? Rūpinkitės savo dvasine sveikata. Psichologai tvirtina, kad pats patikimiausias būdas kovoti su pasaulio (ir savo) sielvartu – fiziniai krūviai ir bendravimas. Susitikinėkite su draugais ir reguliariai sportuokite. O jei depresijos požymiai jau rodo nagus – neatidėliokite vizito pas gydytoją.

5. Kiek svėrei būdama dvidešimties?

Tikimybė, kad pastambėsite arba atvirkščiai – numesite svorio būdama tokio pat amžiaus kaip ir jūsų mama – 37 proc. Mes gimstame turėdami tam tikrą riebalų ląstelių kiekį. Nepatinka? Bet taip yra... Normalaus svorio žmogaus organizme yra apie 40 bilijonų riebalų ląstelių!

O tikslesnis apkūnumą ar lieknumą žadantis jų kiekis iš dalies priklauso nuo genų, netgi nuo mamos, kai ši laukėsi, mitybos. Stambėjant ar liesėjant tos ląstelės išsipučia arba susitraukia. Jeigu riebalų ląstelių yra daug, tenka be galo stipriai save riboti, kad jos nesipūstų, jeigu mažai – tokiam žmogui gerokai paprasčiau nepriaugti svorio.

Ką galite pakeisti? Pats drastiškiausias būdas – riebalines ląsteles nusiurbti. Per žiauru? Turite galimybę ir kitaip jas pažaboti. Stebėkite, kaip jūsų tėvai valgo, ar jie mėgsta riebų maistą, ar laikosi valgymo režimo – kritiškai įvertinkite jų mitybos įpročius. Pati sau juos pakoreguokite, stenkitės nekartoti jų klaidų – nepaklusnūs genai jums turės nusileisti.

6. Ar giminėje buvo sergančiųjų krūties ar kitokiu vėžiu?

Mūsų organizme kiekvieną dieną pasigamina kažkiek pakitusių – vėžinių ląstelių. Kol imuninė sistema veikia normaliai, ji tokias ląsteles neutralizuoja. O kartais kažkas sutrinka... Mokslininkams iki šiol nežinoma, kaip ir kodėl sveikos ląstelės virsta vėžinėmis, kiek tai lemia paveldimumas, gyvenamoji aplinka, atsitiktinumas. Tačiau kai ne vienas giminaitis suserga tos pačios rūšies vėžiu, galima įtarti, kad jis paveldėtas. Šiuo metu jau žinomi sutrikę genai, dėl kurių susergama paveldimu krūties, storosios žarnos vėžiu.

Ką galite pakeisti? Jei vėžiu sirgo artimi giminaičiai, reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ir dažniau tikrintis. Galima tikėtis, kad nerūkydama, nestokodama jodo, seksualiai aktyvi, kartą per mėnesį apsižiūrinti krūtis, pas mamologą periodiškai apsilankanti ir gyvenimu besidžiaugianti moteris rečiau suserga krūties vėžiu.

Tikimybę susirgti žarnyno vėžiu galima sumažinti tinkamai maitinantis. Valgykite daug produktų, kuriuose gausu maisto skaidulų: vaisių, daržovių, kruopų. Kuo griežčiau atsisakykite riebių, keptų patiekalų.

7. Ar mūsų giminės moteris dažnai persekiojo kaulų lūžiai?

Be to, mamos vertėtų paklausti, ar besilaukdama ji gėrė pieną. Medikai teigia, kad kiekviena būsimosios mamos išgerta pieno, kefyro ar jogurto stiklinė „įrašoma“ į vaiko sveikatos „sąskaitą“. Anot tyrimų, moterys nuo 20 iki 40 metų, kurių mamos būdamos nėščios vengė pieno produktų, kaulų audinio turi 5–7 proc. mažiau nei tos, kurių mamos jais mėgavosi. Jei vaikystėje jūs vos kartą kitą per savaitę gerdavote pieną ar valgydavote varškę, rizika, kad kaulų audinys per artimiausius 30 metų bus pažeistas, gana didelė, mat didžiausias kalcio atsargas sukaupiame iki paauglystės. Po to šis mineralas vartojamas „kasdienėms reikmėms“, bet nebekaupiamas.

Genetika yra atsakinga už kaulų lūžius: polinkis turėti silpnus kaulus yra paveldimas. Kaip ir kūno sudėjimas, kuris irgi lemia osteoporozės riziką. Stambios vyresnio amžiaus moterys šia liga suserga rečiau, nes riebalinis audinys gamina lytinius hormonus, kurie saugo nuo osteoporozės. O smulkios, miniatiūrinės damos nuo jos kenčia dažniau.

Ką galite pakeisti? Osteoporozės profilaktika svarbi visada. Fiziniai pratimai ir tinkama mityba padeda išsaugoti sveikus kaulus. Svarbu valgyti maistą, kuriame gausu kalcio ir vitamino D. Reikėtų vartoti mažiau druskos ir mesti rūkyti – rūkymas taip pat didina osteoporozės riziką. Rinkitės tuos pieno produktus, kuriuos mėgstate – daug kalcio yra ne tik stiklinėje pieno ar varškėje, bet ir fermentiniame sūryje. Daugiau vaikščiokite pėsčiomis, lipkite laiptais net tada, kai galite naudotis liftu.

8. Kada tau prasidėjo menopauzė?

Visa, kas susiję su menstruacijomis, 85 proc. nulemta paveldimumo. Jeigu jūsų mamai menopauzė prasidėjo anksti, tarkim, sulaukus 42–45 metų, o jūs planuojate pirma padaryti karjerą ir tik tada, sulaukusi kokų 35 metų, pasigimdyti vaiką, tokius planus geriau pakoreguokite. Hormoniniai pokyčiai prasideda keletą metų iki menopauzės, tad hormonai, nuo kurių priklauso vaisingumas, gali „pakišti kiaulę“ pačiu atsakingiausiu momentu.

Be to, paveldimi ir menstruacijų ciklo ypatumai. Pavyzdžiui, jeigu jūsų mamos ciklas nereguliarus, jūsiškis taip pat greičiausiai be jokios priežasties nebus tikslus kaip laikrodis.

Ką galite pakeisti? Ginekologo kabinete ieškodama savo negalavimų priežasties nepamirškite gydytojui papasakoti ir savo šeimos istorijos. Jis turėtų žinoti apie polinkį į ankstyvą menopauzę – galbūt reikia hormoniniais preparatais palaikyti moteriškų lytinių hormonų gamybą ir mažinti osteoporozės riziką, kurią sukelia per mažas estrogenų kiekis.

Be to, dėl audringos hormonų veiklos jūs gan anksti galite pajusti, kad streikuoja širdelė. Išsitirkite sveikatą, stebėkite cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (9)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Hobis tapo antrąja profesija (1)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (21)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (66)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (20)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (7)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (17)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (11)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (75)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...