Pastaruosius keletą metų artėjant pavasariui džiugesį dėl gerėjančio oro man dažnai užgošią alergija žiedadulkėms. Kaip būtų galima be vaistų išsivaduoti iš šio pavasarinio „malonumo“? Ar negydoma alergija gali sukelti kokių komplikacijų?
Simona, 34 metai
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė:
Pavasarinės alergijos simptomų stiprumui daug įtakos turi imuninė sistema. Jei ji stipri, tai ir galimybė, kad žmogus jaus nepageidaujamus negalavimus, susijusius su alergija, bus mažesnė. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tiriame pacientus ir atrandame, kad jie alergiški žiedadulkėms, bet tų pacientų imuninė sistema tokia stipri, kad jie nejaučia jokių simptomų.
Komplikacijos
Pavasarinė alergija dažniausiai pasireiškia sloga, čiauduliu, nosies niežuliu. Gali užburkti nosis, dingti uoslė. Kartais kartu būna ir akių paraudimas, niežulys, sausas kosulys ar kutenimas gerklėje. Būna, kad turint alergiją žiedadulkėms reaguoja ir oda. Atsiranda įvairūs veido ir kaklo odos bėrimai, ji sausėja. Negydoma alergija gali sukelti komplikacijas, tokias kaip sinusitas, konjunktyvitas. Be to, tokiems žmonėms didesnė rizika susirgti bronchine astma.
Kryžminė reakcija maistui
Pastebime, kad žmonės, kurie yra alergiški konkretaus augalo žiedadulkėms, turi alergiją ir kokiems nors specifiniams produktams. Pavyzdžiui, tiems, kurie yra alergiški pelynui, gali turėti kryžminę reakciją maistui: saulėgrąžoms, jų aliejui, prieskoniams, įvairiems rūgštesniems vaisiams, ramunėlių arbatai.
Dažniausiai pacientui siūlome daryti testą, kurio metu išaiškinami produktai, kuriems jis yra alergiškas. Arba tiesiog duodame lentelę, kurioje nurodyta, kokių produktų pacientas turėtų vengti. Aišku, ne visiems žmonėms alerginė reakcija būna vienoda. Vieniems silpnesnė, kitiems stipresnė.
Kaip apsisaugoti
Norint apsisaugoti nuo ūmaus pablogėjimo, ruoštis reiktų pradėti iš karto. Pirmiausiai dešimt dienų prieš laikotarpį, kuomet pradeda žydėti augalai, kuriems esate alergiškas, jau reikia pradėti vartoti tabletes, daryti inhaliacijas ar vartoti kitus vaistus. Svarbiausia leisti vaistams „įsibėgėti“. Taip pat prisiminti, kad oras turi daug įtakos augalų žydėjimui, tad kartais, pavyzdžiui, kaip šį pavasarį, augalai pradeda pumpurus megzti anksčiau.
Pavasarinė alergija nereiškia, kad negalima eiti į lauką. Galima, tik reiktų eiti į lauką po lietaus, ar kai būna apsiniaukęs oras. Jei lauke yra saulėta ir dar pučia vėjas, reiktų pasisaugoti ir geriau praleisti tą laiką patalpoje.
Svarbus ir amžius
Kalbant apie amžiaus grupes, tai galiu teigti, jog pavasarinė alergija pasireiškia mokykliniame amžiuje – 16 ar 17 metų moksleiviams. Bet tai, aišku, nereiškia, kad ji negali atsirasti 35 ar 40 metų amžiaus žmogui. Pastebima ir tai, kad kuo jaunesnio amžiaus žmogus, tuo greičiau jis apsipranta su šia alergija ir jau būnant 17 metų dažniausiai jaučia tik silpnus simptomus arba jų nė nepastebi.
Alergiškų žmonių daugėja
Verta pabrėžti, jog alergiškų žiedadulkėms žmonių vis daugėja. Tam turi įtakos užterštas oras, nesveika mityba. O ir pačios žiedadulkės dabar yra labiau užterštos, todėl labiau dirgina kvėpavimo takus. Paradoksalu, bet žmogus, kuris gyvena kaime, kur yra daug gamtos, dažnai išgyvena žymiai silpnesnius alergijos simptomus, nei tie, kurie gyvena didmiestyje. Tai tik parodo, kad ten, kur gamta švaresnė, ne tokia užteršta, tai ir žmogus geriau jaučiasi.
Patarimai žmonėms, turintiems pavasarinę alergiją:
Sekite paros laiką. Didžiausia žiedadulkių koncentracija yra nuo 5.00 iki 10.00 valandos, todėl veiklą lauke planuokite vakarėjant arba kai yra apsiniaukę, po lietaus;
Dirbdami sode ar atlikdami kitus lauko darbus pridenkite burną ir nosį skarele arba specialia kauke. Taip sukursite papildomą apsaugą nuo žiedadulkių;
Dažniau prauskitės, taip išvengsite žiedadulkių sąlyčio su oda. Neužmirškite ir galvos. Plaukai - puiki vieta kauptis žiedadulkėms;
Vairuodami uždarykite automobilio langus ir nustatykite, kad oro kondicionierius veiktų cirkuliavimo režimu. Namuose uždarykite langus. Kondicionuokite orą.
