Tiesa, iki šiol nebuvo galima griežtai tvirtinti, jog pozityvus mąstymas padės gyventi ilgiau. Daugelis studijų tęsėsi per trumpai, jų metu žmonės būdavo apklausiami tik kartą, todėl atsakymai buvo nulemti tuometinių įvykių tiriamųjų gyvenimuose.
Taigi mokslininkai nusprendė atlikti ilgalaikę studiją, kuri atskleistų, kokią įtaką požiūris į gyvenimą turi jo trukmei. Tyrimas, publikuotas BMJ, įtraukė beveik 10 tūkst. vyrų ir moterų, dalyvavusių apklausose 2002 – 2013 metais.
Per šį laikotarpį vidutinio amžiaus tiriamieji buvo tris kartus apklausti, siekiant išsiaiškinti jų požiūrį ir reakciją į gyvenimo įvykius, kaip jiems sekasi bendrauti su aplinkiniais, apskritai – kokia jų dvasinė savijauta. Prabėgus beveik septyneriems metams po paskutinio dalyvavimo apklausoje žmonės, kurie buvo įvertinti kaip optimistai, turėjo 24 proc. mažesnę mirties riziką nei pesimistai. Turėjusieji kiek mažesnį pozityvumo lygį – 17 proc. mažesnį mirtingumo rodiklį.
„Kuo ilgiau žmogus išlieka pozityvus, tuo vėliau jam teks susirūpinti savo sveikata. Gavome trūkstamą įrodymą, kad požiūris susijęs su sveikatos būkle“, - teigia tyrėjai.
Žinoma, yra daug veiksnių, formuojančių žmogaus požiūrį, pavyzdžiui, kiekvienas žmogus laimę ir liūdesį išgyvena skirtingai, todėl pasitenkinimo gyvenimu ribos išsiplečia. Ankstesniuose tyrimuose būdavo užfiksuojama momentinė emocinė būsena, kuri neatspindi bendro žmogaus požiūrio į gyvenimą, pasitenkinimo juo. Naujoje studijoje šie du aspektai yra atskiriami.
Kaip žmonės, teigę esantys labiau patenkinti savo gyvenimu (ir kartu mažiau skundęsi sveikata), tai pasiekė? Pastebėta, kad viena svarbiausių sričių, nulemianti pasitenkinimą gyvenimu – draugystė ir socialiniai ryšiai (ypač vyresnio amžiaus žmonėms): „Sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus, palaikomi socialiniai ryšiai turi didžiausią poveikį džiaugsmui gyvenimu. Rodos, tai aspektas, kurį lengva pamiršti (ypač jei draugystės palaikymas nereikalauja pastangų). Tačiau iš esmės tai indėlis ne tik į mielesnį gyvenimą šiandien, bet ir į ateitį“.
