Apie jos atsiradimo priežastis, gydymo galimybes, įtaką gyvenimo kokybei kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadove gydytoja dermatovenerologe prof. Skaidra Valiukevičiene.
– Kokios Pasaulinės žvynelinės dienos tradicijos?
– Pasaulinė sveikatos organizacija į atmintinų sveikatos dienų sąrašą Pasaulinę žvynelinės dieną įtraukė atsižvelgdama į šia liga sergančių pacientų, Tarptautinės žvynelinės draugijų federacijos lūkesčius.
Lietuvoje ši diena minima nuo 2004 metų. Ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žvyneline sergančių žmonių problemas. Kasmet šią dieną Lietuvos dermatovenerologai kartu su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija organizuoja konferenciją, kurioje medikai ir pacientai aptaria žvynelinės aktualijas. Vyksta ir daugiau įvairių renginių, akcijų, kuriose skleidžiamos žinios apie šią ligą.
– Kokia tai liga? Kaip ji pasireiškia?
– Žvynelinė yra lėtinė uždegiminė odos liga, ji pažeidžia ir plaukuotosios dalies odą, nagus, o dešimtadaliui pacientų – ir sąnarius. Ypač sunki žvynelinės forma, kai išsivysto artritas. Tokiems pacientams sunku dirbti fizinį darbą, jie gali tapti neįgalūs.
Susirgus žvyneline atsiranda specifinių bėrimų (rausvų pleiskanojančių papulių ir plokštelių, padengtų žvynais) dažniausiai ant alkūnių, kelių, nagų, skalpo odoje.
Žvynelinė gali būti lengvos, vidutinės ir sunkios formos. Sunki ligos forma diagnozuojama, kai bėrimai išplinta visame kūne, būna pažeista daugiau nei 10 procentų kūno paviršiaus ar kai liga pažeidžia sąnarius. Sunki žvynelinės forma vargina nuo 10 iki 20 procentų pacientų. Svarbu laiku pradėti ne tik vietinį, bet ir sisteminį šios ligos gydymą.
– Kokio amžiaus žmones užklumpa žvynelinė?
– Du trečdaliai suserga paauglystėje, kartais ir anksčiau – nuo 10–11 metų, o trečdalis – 40 metų ir vyresni.
Trečdalis pacientų žvynelinę paveldi, o sulaukusiems daugiau kaip 40 metų žmonėms didelę įtaką turi šią ligą sukeliantys veiksniai. Vienas jų – medikamentų vartojimas. Tokio amžiaus žmonės vartoja nemažai vaistų, dažnai jie nesuderinami, dėl to gali atsirasti į žvynelinę panašus bėrimas, vėliau ir pati žvynelinė.
Įrodyta, kad žvynelinės atsiradimą taip pat skatina metabolinis sindromas, lipidų apykaitos sutrikimas, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, antsvoris.
Antsvorio turinčio žmogaus organizme yra daugiau riebalų ląstelių, kurios gamina tumoro nekrozės faktorių (citokiną) – uždegimo mediatorių, kurio randama ir žvynelinės pažeistoje odoje, sąnariuose. Antsvoris ne tik paskatina žvynelinę atsirasti, bet ir pasunkina ligos eigą.
Prie epigenetinių ligą skatinančių veiksnių priskiriamas ir stresas, jį patiriant išsiskiria neuropeptidų. Jie jungiasi prie uždegimo ląstelių receptorių, jas aktyvina ir gali sukelti uždegimą ar jį palaikyti.
Vaikams žvynelinė gana dažnai prasideda po ūminių ar lėtinių virusinių, bakterinių infekcijų. Tokiais atvejais formuojasi smulkios lašo formos papulės.
Įtakos ligai turi ir rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas. Jie gali pabloginti ligos eigą, bet nėra labai svarbūs žvynelinės rizikos veiksniai, kaip manyta anksčiau. Paaiškėjo, kad ligos išsivystymui svarbiausia yra genas, žvynelinės paveldimumas ir minėti epigenetiniai veiksniai, kurie pažadina šio geno veiklą ir odoje prasideda lėtinis uždegimas.
– Koks taikomas gydymas?
– Nors žvynelinė neišgydoma, ją galima sėkmingai valdyti. Gydymas priklauso nuo ligos formos, bėrimų išplitimo.
Daugeliui pacientų veiksmingas tradicinis gydymas, taikomas jau daug metų. Jiems skiriami lėtinio poveikio uždegimą slopinantys vaistai, tepalai. Daugeliui žvyneline sergančių ligonių veiksminga ir fototerapija – gydymas ultravioletiniais spinduliais. Gali padėti natūralūs saulės spinduliai arba taikomas specialus gydymo metodas – ultravioletinė spinduliuotė.
Tradicinį sisteminį gydymą imunosupresinio poveikio vaistais metotreksatu skiriame sunkiai sergantiems pacientams. Kai šie medikamentai ir fototerapija nepadeda, po gydytojų konsiliumo skiriami biologiniai vaistai. Biologinė terapija – tai nauja žvynelinės gydymo technologija. Šie medikamentai veikia labai selektyviai, jautriai, tiesiogiai žvynelinės sukeltą odos uždegimą. Lėtinis odos uždegimas ir sutrikęs epidermio ląstelių ragėjimas yra sisteminių nenutrūkstamų imuninių reakcijų padarinys.
Biologiniai vaistai – monokloniniai antikūnai – nutraukia šį procesą. Jie jungiasi prie aktyvių uždegimo ląstelių, blokuoja jų išskyrimą skatinančias medžiagas ir taip stabdo žvynelinės uždegimo grandinę. Biologiniai vaistai perkami centralizuotai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jais Kauno ir Vilniaus universitetų klinikose sėkmingai gydomi šimtas pacientų, sergančių sunkia žvyneline.
Jei sergant sunkia žvynelinės forma nepradedama laiku gydytis, liga blogiau kontroliuojama, pacientus dažniau ištinka miokardo infarktas nei sergančius lengva žvynelinės forma ar šia liga nesergančius žmones.
– Ar turi įtakos sveikatos būklei metų laikas?
– Žvynelinei sezoniškumas svarbus, tik jis neturi jokios įtakos sunkia ligos forma sergančių žmonių` būklei. Daugeliui pacientų liga paūmėja rudenį ir žiemą, o vėlyvą pavasarį ir vasarą dažnam bėrimai sumažėja ar net visiškai išnyksta, bet tik sergant lengvesne ligos forma.
– Ar daugėja šia liga sergančių pacientų?
– Sergančiųjų žvyneline skaičius išlieka panašus. Mūsų klinikos atliktų tyrimų duomenimis, šia liga serga 1 procentas moksleivių (vienas iš šimto vaikų).
Tarptautiniais duomenimis, Europoje serga 2–3 procentai suaugusių gyventojų. Ligos paplitimas labai priklauso nuo regiono. Šiaurės, Vakarų Europoje gyventojai dažniau serga žvyneline nei ten, kur šilta – Viduržemio jūros regione, kraštuose arčiau pusiaujo.
– Oda pažeidžiama matomose vietose. Ar dėl to ligoniams kyla psichologinių problemų?
– Žvynelinė labai blogina žmogaus psichologinę būklę, gyvenimo kokybę, apkartina kasdienybę.
Kauno klinikose, tretinio lygio ligoninėje, daugiausia gydome sunkiai sergančius ligonius. Atlikę tyrimą išsiaiškinome, kad apie 37 procentai sergančių žvyneline pacientų jaučia nerimą, 23 procentai patiria depresijos simptomų. Pagal kitas pacientų apklausas, kurios buvo atliktos ne ligoninėse, nustatyta, jog depresijos simptomų pasireiškia apie 20 procentų sergančiųjų žvyneline.
– Ar dar gajus visuomenėje klaidingas požiūris, kad žvynelinė užkrečiama?
– Deja, taip. Nors medikai, Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija nuolat aiškina ir skleidžia žinias visuomenei, kad žvynelinė neužkrečiama, tačiau dalis žmonių iki šiol vis dar mano priešingai, liga tebėra apgaubta stigmos.
– Kodėl pasirinkote dermatologiją, kuo ji Jums įdomi?
– Kai prieš dvidešimt metų rinkausi specialybę, galvojau: nors dermatovenerologija nelengva medicinos sritis, nes yra lėtinių, neišgydomų ligų, daugelis jų neigiamai atsiliepia pacientų gyvenimo kokybei, gydant tokius ligonius būna labai sudėtingų situacijų, tačiau, kita vertus, kadangi ligos lėtinės, nereikia priimti greitų sprendimų kaip, pavyzdžiui, reanimacijoje. (Kardiologinėje reanimacijoje studijų metais dirbau slaugytoja.)
Iš dalies taip ir yra, bet dermatovenerologija padarė didelę pažangą, dabar ji įgavusi visai kitokį mastą, populiarumą, svarbą ir reikšmę. Atsirado daug naujų, neinvazinių diagnostinių metodų, naujos šakos (dermatochirurgija, kosmetologinė dermatologija), steigiami retų odos ligų, žvynelinės, melanomos ir kiti specializuotos dermatologijos tarpdisciplininiai centrai. Dėl inovatyvumo, progreso susidomėjimas dermatovenerologija yra didžiulis.
Mediko profesija labai prasminga, nes dirbdamas šį darbą turi galimybę padėti žmogui net, rodos, beviltiškose situacijose. Jei būsi geras gydytojas, tikrai būsi reikalingas žmonėms: tavęs ieškos kaip kompetentingo savo profesijos atstovo.
– Dirbate klinikinį, mokslinį, pedagoginį darbą, vadovaujate klinikai. Kaip viską spėjate, ar lieka laiko šeimai, poilsiui?
– Laiko lieka ir šeimai, ir sau, ir poilsiui. Kuo žmogus daugiau užimtas, tuo jis geriau moka susiplanuoti savo laiką ir pakanka jo viskam. Man užtenka laiko ir šeimai, ir darbui, ir sportui. Mėgstu žaisti tenisą, gaminti valgį, auginti daugiametes gėles. Jau daug metų mano diena prasideda pusę penkių ryto ir baigiasi vėlai, bet dėl to nesijaudinu, nes gyvenu labai įdomų gyvenimą.
Manau, kad gyvenime galima daug ką nuveikti, jei palaiko šeima. Su vyru Aidu, taip pat mediku, užauginome du vaikus. Dukra Laura studijuoja ekonomikos mokslus Londone, sūnus Paulius planuoja pasirinkti medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune, bet ar pasuks į dermatologiją, nežinau.
Norėčiau, kad jis rinktųsi kitokią specialybę nei mano –įdomiau, kai šeimoje būtų skirtingi specialistai. Galėtume tuomet dalytis įvairiomis patirtimis. Juk nebūtinai vaikai turi rinktis tai, kuo užsiima tėvai.
