Pateikiame leidyklos „Obuolys“ išleistos Jurgos Jurkevičienės knygos „Itališkos elegancijos kodas. Paslaptys gyvenimą ir madą mylinčiai moteriai“ ištrauką.
*****************************
Kodėl italėms nereikia plastinių operacijų?
Mano Appio Latino kvartalo herojės dievina malonumus, tad grožio ir terapijos procedūras jos patiki tik savo asmeninei estetistei. Bet lazdos neperlenkia bijodamos atrodyti lyg dirbtinai nugludintos lėlės Barbės. Tai irgi blogo skonio ženklas.
Kartą Lietuvoje draugė manęs paklausė, ar susitaupiau dešimt tūkstančių litų pasmakrės odai patempti. Mat visos mūsų bendraamžės kraštietės jau užsisakiusios panašią plastinę operaciją. Apstulbau ir pagalvojau: na, gerai, o kaip į šį klausimą reaguotų kandumu garsėjanti mano kvartalo barmenė Francesca? Kai tą patį klausimą uždaviau ir jai, paaiškėjo, kad „patemptos“ lėlės Barbės Italijoje laikomos vulgariomis.
Tik negalvokite, kad plastine chirurgija susiviliojusių dailiosios lyties atstovių nematau Italijos televizijos ekranuose. Vulgarumo čia su kaupu, kartais daugiau negu Lietuvoje. Tačiau bendras vardiklis kasdienybėje yra toli nuo televizijos. Penkiasdešimtmetės italės parfumerijos butike atidžiai užsisako mėgstamo kosmetikos produkto liniją ir investicijų jam tikrai negaili, tačiau naudodamos kremus nepersistengia.
Visos Italijos moterys yra sezoniškumo maniakės ir, matyt, tai joms padeda atrodyti natūralesnėms už kitas. Rudenį, kai išspaudžiamas naujas vynas ir alyvuogių aliejus, brangūs parfumerijos salone įsigyti kremai privalo „pailsėti“ komodoje.
Tiek Antonella, tiek ir Serena galėtų kalbėti apie alyvuogių aliejų tol, kol man įskaus galva. Bet ne tik todėl, kad jis yra italų virtuvės pagrindas ir ilgaamžiškumo priežastis. Alyvuogių aliejus joms, pirmiausia, yra natūralus grožio produktas, dietologų terminais vadinant, antioksidantas. Jos šventai tiki, kad kasdien vartodamos aukščiausios kokybės tyrą, žalią gyvybės eliksyrą apsaugo savo organizmą nuo įvairiausių ligų. Ir sustabdo odos senėjimą.
Negana to, kiekvieną rudenį italės vyksta į Pietų Italijos vyno ir aliejaus ūkius, pasineria į vyno išspaudų mosto vonias. Čia užsisako ir kosmetikos produktų su nauju alyvuogių aliejumi liniją. Aliejaus ir vyno procedūras reikia užsisakyti iš anksto, nes jau prieš kelerius metus jos tapo ir Milano aukštuomenės geidžiamiausia terapija.
Vyno ir aliejaus vonios, pasak Romos moterų, yra maloniausios, nes jos patenkina natūralią itališką prigimtį.
Šventas tikėjimas novello (it. Ką tik išspausto, pilno polifenolių) aliejaus savybėmis verčia jį pirkti didelių talpų metalo skardinėse. Aliejus naudojamas ne tik maistui: jis atstoja veido ir paakių kremus, yra plaukų ir nagų stiprinimo priemonė.
Itališkos sveikatos ir laimės paslaptys
Visos mano „Itališkos elegancijos kodo“ herojės pas gydytojus lankosi labai retai. Apie sveiką gyvenimo būdą Italijoje neįprasta garsiai šnekėti. Jis yra savaime suprantamas, nes pasižvalgius į itališkas protėvių tradicijas akivaizdu, kad prioritetu čia niekada nebuvo materialinės gėrybės. Vyrai pasitenkina paprastu automobiliu, moterys – nuomojamais butais, bet, kai reikia turguje išsirinkti mėsos gabalą ar žuvies rūšį, jos ginčijasi taip aštriai, lyg įsigydamos prabangų automobilį.
Gal todėl italės atrodo sveikesnės ir laimingesnės už kitas, o vyrai garsėja ilgaamžiškumu. Niekas Italijoje nesvarsto apie tyrame alyvuogių aliejuje lyg kokiame gyvybės eliksyre plaukiojančius stebuklinguosius delfinus polifenolius. Kai kurios mano draugės apskritai nežino, kas tie polifenoliai, nors aliejaus sveikumu šventai tiki. Tarocco apelsinų vitaminai ir pomidorų antioksidantai irgi niekam per daug neįdomūs. Tačiau visos kaip viena ištisą žiemą šeimai spaudžia spremuta (it. Spaustos apelsinų sultys) iš raudonųjų apelsinų.
Italijos moterys geriau už viską žino, kad žiemą tiesiog nepadoru pomidorų nepakeisti sezono daržovėmis pankoliais arba raudonosiomis Trevizo salotomis, cikorijų ir brokolių lapais, o artišokų užsinorėti vasarą ar ankstyvą rudenį. Kiekviena mano draugė Romos turguje turi savo daržovių pardavėją, kuriuo pasitiki taip pat kaip savimi. Mėsos, žuvies ir jūrų gėrybių nė viena nepirktų dideliame prekybos centre – kas garantuos už jų šviežumą?
