Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo Regimanto Žitkausko, blogai paruošta darbo vieta sukelia rimtų sveikatos problemų: gali kamuoti dažni nugaros, pečių ir kojų skausmai, varginti sąnarių ir sausgyslių ligos ar net stuburo pažeidimai. Gydytojo teigimu, darbo vieta turi būti ergonomiška ir pagal poreikius iki smulkmenų pritaikyta konkrečiam asmeniui.
„Kompiuteriu dirbantis žmogus nuolat sėdi, todėl kėdė, stalas, klaviatūra ir monitorius turi būti patogūs, tinkamame aukštyje. Tik tada bus formuojama taisyklinga sėdėsena ir nevarginami raumenys. Patogi darbo vieta žmogui leidžia dirbti produktyviau, nes kaskart nebereikia ieškoti pozos, kuria sėdint neskaudėtų kūno“,– sako R.Žitkauskas.
Tinkamumas ir patogumas
Sėdimą darbą dirbantis asmuo pirmiausia turėtų pasirūpinti patogia kėde. Geriausias pasirinkimas – kėdė, kuri suteikia galimybę keisti sėdėjimo pozicijas, pasisukti visu kūnu (kėdė su ratukais). Tokia kėdė neleis pavargti už sukamuosius judesius atsakingiems raumenims.
Kėdę reikėtų pakelti į tokį aukštį, kad kojos būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, padas – tvirtai padėtas ant žemės, o šlaunys gulėtų ant kėdės plokštumos. Kėdėje reikėtų atsisėsti giliai, atsiremti į atlošą – taip nebus laužiama stuburo apatinė dalis. Nugarą reikėtų stengtis laikyti kuo tiesiau – nuo 90 iki 110 laipsnių kampu.
„Sukurta įvairių kėdžių variantų, kurios leidžia sėdėti, pavyzdžiui, pusiau klūpomis. Galima rinktis ir tokias alternatyvas, tačiau sėdimąją padėtį derėtų nuolat keisti, nes ilgai klūpant ima kamuoti kelių sąnarių problemos“, – teigia gydytojas.
Darbo stalą ir kėdę reikėtų sureguliuoti taip, kad alkūnės remtųsi į stalviršį 90 laipsnių kampu. Tinkamiausias kompiuterio monitoriaus aukštis – kai ekrano viršus yra akių lygyje.
Aukštam ir žemam
Sunkiausia patogią darbo vietą susikurti aukštaūgiams ir žemaūgiams.
„Jei žmogus aukštas, jis dažnai po stalu neturi kur ištiesti kojų, todėl jį vargina kojų skausmai. Kai kėdė per žema, visas krūvis tenka sėdmenų raumenims ir per ilgą laiką gali prasidėti sėdimojo nervo pažeidimai“, – pastebi R. Žitkauskas.
Žemam žmogui darbo kėdė dažniausiai per aukšta, todėl toks asmuo vargsta negalėdamas patogiai ant žemės padėti kojų ir jaučia papildomą nugaros raumenų tempimą. Padaryti darbo vietą patogesne padeda ergonomiški priedai, pavyzdžiui, pakylėjimai kojoms, pagalvėlės ir atramos kėdėms, padėklai kompiuterio klaviatūrai ar pelei ir t. t.
„Pagalvėlės sumažina sėdmenų raumenų tempimą, o atramos užtikrina tinkamą nugaros atramą menčių srityje. Atramos prisitaiko prie kūno formų ir užtikrina komfortišką darbą, padeda ilgiau nepavargti ir išlaikyti taisyklingą laikyseną“, – apie perkamiausias ergonomiškas biuro prekes kalba raštinės reikmenų prekybos bendrovės „Biuro pasaulis“ produktų grupės vadovė Vidmantė Butkevičienė.
Ergonomiški priedai
V. Butkevičienės teigimu, raštinės reikmenų parduotuvėse itin populiarios ir gelinės pagalvėlės bei padėklai rankoms, kurie leidžia pailsėti riešui.
„Pagalvėlės ir padėklai kompiuteriui ar pelei padeda sureguliuoti tinkamą rankų padėtį, neleidžia riešo pritrinti į kietą stalviršį, atpalaiduoja rankų raumenis“, – aiškina produktų grupės vadovė.
Kitas ergonomiškas pagalbininkas – pakyla stalinio kompiuterio monitoriui – leidžia ekraną kilstelėti iki akių lygio ir išvengti kaklo skausmų bei kūprinimosi. Besinaudojantiems nešiojamuoju kompiuteriu aktualūs ergonominiai laikikliai, kurie atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir monitoriaus pakyla.
Asmenims, kuriems dirbant kompiuteriu tenka dažnai žvilgčioti į ant stalo esančius dokumentus, sukurtas specialus sprendimas – prie monitoriaus tvirtinamas dokumentų laikiklis.
Svarbiausia – judėti
Gydytojas R.Žitkauskas pabrėžia, kad vien tik gausybė ergonomiškų baldų, kanceliarijos ir kitokių išradimų negali garantuoti puikios darbuotojo savijautos. Pasak gydytojo, labai svarbu – nepamiršti judėti.
„Žmogus sukurtas judėti, o ne sėdėti 10–12 val. per parą. Kažkada organizmo galios išseks, raumenų tonusas nukris ir prasidės problemos, kurios ir atveda pas gydytoją“, – apie nejudrumo pasekmes kalba R. Žitkauskas.
Anot jo, ilgiausiai sėdėti be pertraukos galima ne ilgiau kaip 4 val. – po to būtina pajudėti, pasimankštinti ir taip suaktyvinti raumenų kraujotaką. Taip pat būtinos pertraukėlės ir po 6 bei 8 val. nepertraukiamo sėdėjimo.
„Tačiau to neužtenka, todėl bent 2 kartus per savaitę būtina pasportuoti rimčiau ir pagal pomėgius rinktis treniruoklių salę, baseiną, šokius ar kt. užsiėmimą“, – pataria pašnekovas.
R. Žitkausko teigimu, po darbo dienos mausti raumenis gali ne tik dėl nejudrumo ar nepatogios darbo vietos, bet ir dėl patiriamo streso.
„Raumenis gali sutraukti ir po įtempto pokalbio su viršininku. Reiktų nepamiršti, kad raumenų skausmą malšinti padeda ne tik vaistai, bet ir atsipalaidavimas, kvėpavimo pratimai, mankšta. Džiugu, kad pastaruoju metu žmonės pradeda vis labiau rūpintis savo sveikata“, – pastebi gydytojas.
Skausmas – dažnas palydovas
Įvairių tyrimų duomenimis, 80 proc. pasaulio gyventojų yra tekę patirti skausmą kaklo-pečių arba kryžkaulio-galūnių srityse. Dažniausia skausmo priežastis – raumenų spazmai, kuriuos sukelia ydinga laikysena, pasyvus gyvenimo būdas, psichologinės problemos.
Apie 80 proc. suaugusiųjų karts nuo karto ar dažnai patiria nugaros skausmą. Dažniausios nugaros skausmo priežastys yra dvi: patempimas arba nedidelis pažeidimas bei netaisyklinga laikysena.
Maždaug po metų darbo biure apie 40 proc. žmonių ima jausti kaulų arba raumenų skausmą. Dažniausiai pasitaikantis – apatinės nugaros dalies skausmas.
