Liūdesys, apatija, apsnūdimas, tingumas, fizinės ir intelektualinės energijos stoka, žinoma, gali kamuoti dėl sveikatos sutrikimų, tačiau gana dažnai tokia būsena kyla dėl maisto, kurį valgome.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas, paprašytas papasakoti, kaip reikia maitintis, kad būtume energingi, atsakė, kad energija – tai kalorijos. Jų daugiausiai turi riebalai ir angliavandeniai. Tik riebalų kalorijos atsipalaiduoja lėčiau, o angliavandenių – greitai. Todėl norint greitai (bet trumpesniam laikui) gauti energijos, labiau tinka angliavandeniai, o jei jos reikia ilgesniam laikui – riebalai.
Tačiau nereikia pamiršti, kad dirbantieji lengvą darbą abiem atvejais rizikuoja padidinti savo svorį, jei nesudegins šių kalorijų dirbdami fizinius darbus, vaikščiodami ilgus atstumus ar važiuodami dviračiu.
Kava – ne išeitis
Normalu, kai mieguistumas apima maisto virškinimo metu, nes daugiau kraujo suteka į virškinimo organus, ir visas organizmas susitelkia ne darbui, bet virškinimo procesui. Be to, mieguistumas gali būti susijęs ir su kavos vartojimu, kai išgertas kavos puodelis iš pradžių suteikęs stimuliuojamąjį poveikį, o vėliau sukelia slopinimą. Kavos reikėtų atsisakyti ir dėl to, kad tai skrudintas produktas, turintis kancerogeninių medžiagų.
Maisto papildai (vitaminai, mineralai) energijos nesuteikia, tačiau jie gali būti reikalingi normaliai medžiagų apykaitai palaikyti. Tad, norint būti energingam, valgyti tinkamą maistą ir tinkamus jo kiekius nepakanka, pirmiausia reikia turėti gerą virškinimo sistemą, be to, pakankamai miegoti. Žinoma, nebus energingas žmogus, valgantis per daug, ypač sunkaus maisto, o vėliau galbūt besilaikantis drastiškų dietų.
Energijos paradoksai
Vakarų Europoje žmonės dieną tik užkanda, o pietauja vakare. Paklaustas, ar mes ne per daug prisikertame per pietus, medikas sakė, kad ryte būtina gauti šilto baltyminio ir turinčio skaidulų maisto, nes prasidedančiai darbo dienai reikia energijos. Pietūs turi būti sotesni nei pusryčiai, tačiau vakarienė turi būti lengva – sriuba, jogurtas ar kiti nekaloringi patiekalai, nes vakare suvartotos kalorijos naktį nebus panaudotos ir kaupsis riebalų pavidalu.
Tarp valgymų užkąsti reikėtų ne saldžių ar miltinių užkandžių, bet vaisių. Jie turi daug naudingų medžiagų, neapsunkina organizmo, gerina virškinimą, todėl žmogus užvalgęs tokio maisto mažiau apsnūsta. Be to, vaisiai ir daržovės suteikia sotumo, todėl kitų valgymų metu padeda nepersivalgyti ir išsaugoti liekną figūrą.
Taigi čia ir yra paradoksas – gavę maisto, turinčio daug energijos, tampame visai neenergingi, apsnūdę, norime miego, o tuo tarpu gautoji energija kaupiasi kūne kaip riebalai. Todėl energingiausi būna tie žmonės, kurie valgo lengvo maisto ir dažniau, o ne vienu prisėdimu suvalgo visą dienos davinį, kurie vartoja daugiau augalinių produktų, maistinių skaidulų, vandens.
Aišku, būtina gauti ir reikiamą baltymų kiekį. O gyvuliniai riebalai tuo tarpu yra tarsi „užšaldyta“ energija, kuri tik tukina. „Sudeginti“ šią energiją reikia labai daug valios pastangų. Todėl reikėtų kuo mažiau valgyti sunkaus, riebaus, kaloringo gyvulinio maisto bei saldumynų. Verčiau pasitenkinkite šviežiu, sveiku ir lengvu maistu. Tada bus ir energijos, ir sveikatos.
Maistas – dvasiai
Europiečių žvilgsniai vis dažniau krypsta į Rytų mitybos sistemas, ir tikrai jose galima pasisemti daug naudingos patirties. Sakykim, Ajurveda (tradicinė indų gyvenimo būdo, mitybos ir medicinos mokykla) jau seniai yra suskirsčiusi produktus į tuos, kurie yra natūralūs energijos šaltiniai ir kurie sukelia mieguistumą ir apsunkimą.
Kaip teigia ir Europos medikai, prie teikiančių ypač stiprios natūralios energijos ir naudingų žmogui priskiriami švieži vaisiai ir daržovės bei jų sultys (ypač morkų ir burokų), nenugriebtas pienas, lydytas sviestas (ghi), kviečiai ir jų produktai (duona, makaronai), ryžiai, miežiai, medus, razinos, datulės, imbierai, migdolai, alyvuogių aliejus ir žirneliai.
Šviežių daržovių rekomenduojama valgyti per pietus, kai virškinimo sistema veikia aktyviausiai. Jei šviežias daržoves ar vaisius organizmas sunkiai virškina, galima valgyti daržovių troškinių, tik šviežiai paruoštų. Teigiama, kad daržovės, augančios žemės paviršiuje, turi daugiau gyvybinės energijos dėl tiesioginio saulės poveikio, nei tos, kurios auga po žeme. Išimtis – morkos ir burokai, kurie yra nepakeičiami gyvybinės energijos tiekėjai ir žadintojai. Labai naudingos visos lapinės daržovės.
Pieną pagal Ajurvedą patariama gerti pašildytą, su žiupsneliu imbierų – tuomet jis nesukelia alerginių reakcijų. Šviežias kefyras taip pat pripažįstamas energiją teikiančiu produktu. Lydytą sviestą (ghi), kuris Ajurvedoje plačiai naudojamas, galima lengvai pasigaminti ir skaninti juo įvairius patiekalus. Jis gaminamas taip: imame didesnį kiekį (400 gramų ar daugiau) nesūdyto sviesto, dedame į gilesnį indą ir šildome ant mažos ugnies.
Kai sviestas ištirps, kaitiname ant mažos ugnies dar apie 12 minučių (žiūrime, kad nepridegtų!). Prieš užverdant paviršiuje susidarys putų, kurių nereikia nugriebti, nes jos turi gydomųjų savybių. Sviestas pasidarys geltonai auksinės spalvos ir kvepės kaip kepinti kukurūzai. Jį atvėsiname ir perkošiame per filtrą į švarų indą.
Energiją slopina raudona mėsa (jautiena, kiauliena, veršiena), ilgai laikomas (pusfabrikačiai ir konservai) arba fermentuotas maistas (sūriai, sūdyti ir rūkyti gaminiai), svogūnai, česnakai, grybai, bulvės ir kitos augančios po žeme daržovės, išskyrus morkas ir burokus, alkoholis, kava, rafinuotas cukrus.
Kiekvieno maisto produkto poveikis organizmui priklauso ne tik nuo jo specifinių savybių, bet ir nuo to, kaip šis produktas buvo užaugintas ir paruoštas. Daugiausiai energijos turi šviežias, ką tik pagamintas maistas, o daržovės turi būti išaugintos ne kitam pasaulio pakrašty.