Tarkime, jūs jaučiate nuobodulį. Staiga pagaunate save galvojant apie šaldiklyje esančius ledus. Kai tik pradedate apie juos galvoti, nebenuobodžiaujate. Maistas ir mintys apie jį – tai reakcija arba gynyba nuo nemalonių jausmų ar įtemptų gyvenimo situacijų. Valgymas tam, kad pagerėtų nuotaika, tampa įpročiu. Norėdami rasti persivalgymo priežastis, mokslininkai atlieka smegenų tyrimus. Gali būti daugybė psichologinių priežasčių, kodėl maistas mums tampa išeitimi, nors už tai save kaltiname.
2. Emocinis valgymas yra normalu. Mes visi švenčiame valgydami. Kai esame nusiminę, atvyksta draugai ir kaimynai su pyragais ir saldainių dėžutėmis. Emocinis valgymas tampa problema tada, kai ima lemti žmogaus emocinę ar fizinę savijautą ir yra naudojamas kaip pagrindinis būdas nuotaikai pakelti.
Valgymas, tapęs svarbiausia problemų sprendimo priemone, turi didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Blogiausiu atveju emocinis valgymas gali peraugti į tokias ligas kaip bulimija ar depresija.
3. Štai kaip maistas reguliuoja nuotaiką:
- Pirmiausia emocinis valgytojas pajunta nemalonų jausmą. Pavyzdžiui, ką tik susiginčijote su šeimos nariu ir jaučiatės labai įpykę!
- Tada pagalvojate apie maistą; jūsų ranka siekia traškučių ar sausainių pakelio. (Galite ir nepastebėti, kad prisiminėte maistą.) Jūs imate galvoti apie traškučius, o ne apie tai, kad pykstate. Maistas veikia kaip dėmesio nukreipimo priemonė.
- Valgydami traškučius, pamažu nusiraminate. Paskui pyktis sugrįžta. Tačiau dabar emocinis valgytojas jaučia ne tik pyktį, bet ir kaltę ir gėdą, kad valgė maistą, kurį sau yra „uždraudęs“.
4. Tai yra savęs kaltinimų ratas, kuriame įstringa emocinis valgytojas. Tol, kol randami sveikesni problemų sprendimo būdai, vienintelis būdas nejausti kaltės ir gėdos vėl tampa emocinis persivalgymas! Kaskart, nusprendę laikytis dietos ir suklupę ties torto gabalu, mes jaučiamės „pralaimėję“. Tada, norėdami pamiršti nepasitenkinimą, pyktį ar neviltį, vėl prisikrauname lėkštę.
5. Ką daryti, jei emocinis valgymas tapo problema? Stenkitės išsiaiškinti, kam ir dėl ko jūs valgote. Susigalvokite naujų būdų, kaip praskaidrinti nuotaiką. Galite kreiptis į specialistą. Stenkitės sveikai maitintis ir gerai jaustis, o ne laikytis dietų ir mesti svorį. Žinokite, dietos yra tikri spąstai emociniam valgytojui. Jos dar labiau skatina emocinį valgymą.
