Žmogaus organizme prieglobstį radusios įvairios infekcijos gali sukelti, be kita ko, ir sąnarių ligas. Apie mikroorganizmų vaidmenį reumatologinių ligų raidoje diskutuojama jau daug metų, o neseniai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro direktorė, Reumatologijos skyriaus vedėja gydytoja reumatologė prof. Irena Butrimienė mokslinėje praktinėje konferencijoje „Kontraversijos aktualiais šiuolaikinės laboratorinės diagnostikos klausimais“ pristatė pranešimą „Urogenitalinių infekcijų ir reumatologinių ligų sąsąjos“.
© Shutterstock nuotr.

Pranešime buvo nagrinėjami mechanizmai, per kuriuos infekcijos gali pažeisti sąnarius: mikroorganizmai gali patekti į sąnarį, ten daugintis ir taip sukelti ūmų infekcinį artritą; infekcija gali būti kitur organizme (šlapimo ir lytiniuose takuose, žarnyne, kvėpavimo takuose ar kitur) ir per imunologinius mechanizmus sukelti reaktyvųjį artritą.

Pokalbis su prof. I. Butrimiene - šia tema.

- Kas yra artritas?

- Žmonės dažniausiai artritu vadina sąnarių skausmus. Tačiau po tuo pavadinimu slepiasi daug ligų, kurių priežastys skirtingos. Gydytojai artritą supranta ne tik kaip sąnarių skausmą, bet ir kaip ligą, kuriai esant sąnarių skausmą lydi visi kiti uždegimo požymiai, visų pirma patinimas (skysčių kaupimasis), judėjimo sutrikimai, uždegimo požymiai kraujyje ir pan. Ūminis artritas per tris mėnesius gali tapti lėtinis.

- Dėl kokių priežasčių atsiranda artritas? Jūsų pranešime minimi genetiniai faktoriai, žalingi įpročiai, aplinkos sąlygos. Ką galėtumėte pasakyti apie žalingus įpročius? Galbūt yra kas nors, ko žmogus gali sąmoningai atsisakyti ir padėti sau pasveikti?

- Kaip minėjau, priežastys gali būti labai įvairios: medžiagų apykaitos sutrikimai (dėl jų vystosi visiems žinoma liga – podagra: jeigu, sakykim, žmogus turi genetiškai nulemtus silpnus tam tikrus virškinimo fermentus ir negali tinkamai suvirškinti rūkytos mėsos), sąnarių perkrova, traumos (dėl jų greičiau atsiranda osteoartrozė), natūralus senėjimas (pomenopauzinė osteoporozė su kaulų lūžiais). Vadinamųjų uždegiminių autoimuninių artritų priežastys – daugialypės. Jie gali atsirasti ir dėl genetinių veiksnių, ir dėl infekcijų, ir dėl aplinkos sąlygų, žalingų įpročių, kitų ligų. Kartais artritas atsiranda sergant visai kita liga, pavyzdžiui, skydliaukės, žarnų ligomis ar vėžiu. Nustatyti, kas yra sąnarių uždegimo priežastis, – vienas iš svarbiausių gydytojo reumatologo uždavinių, nes nuo to nemaža dalimi priklauso gydymo sėkmė.

- Ar urogenitalinė (šlapimo ir lytinių takų) infekcija laikytina atskira artrito priežastimi?

Šlapimo ir lytinių takų infekcija yra viena iš svarbiausių vadinamojo reaktyviojo artrito priežasčių. Artritą gali lemti net kartais ir minimaliai pasireiškiantys šlapimo pūslės, gimdos priedų, vyrams – šlaplės, prostatos uždegimai. Esant tam tikrai genetinei paveldimai predispozicijai (pvz., turint vadinamąjį ŽLA B27 antigeną) žmogus suserga reaktyviuoju artritu. Reaktyvųjį artritą gali sukelti ir infekcija, esanti kitur organizme: žarnyne, kvėpavimo takuose ar kitur.

- Kaip tokios infekcijos pakliūva į žmogaus organizmą?

Dažniausiomis šlapimo ir lytinių takų infekcijomis (chlamidijomis, mikoplazmomis), dėl kurių atsiranda reaktyvieji artritai, užsikrečiama lytinių santykių metu. Nediagnozuota ir negydyta infekcija metų metais čia paūmėdama, čia nuslopdama gali gyventi organizme, bet galų gale ji pasireikš reaktyviuoju artritu. Žarnyno infekcijomis, sukeliančiomis reaktyvųjį artritą (salmonelioze, dizenterija, jersinioze), užsikrečiama per maistą.

- Kokie vyksta organizme ligos formavimosi procesai? Kiek tai susiję su imunitetu?

- Organizme infekcija gali tiesiogiai patekti į sąnarį ir sukelti labai ūmų infekcinį artritą (kaip kartais atsitinka sergant gonorėja). Dažniausiai infekcija yra tik lokali (pvz., šlapimo ir lytiniuose takuose) ir per organizme vykstančias imunines reakcijas sukelia artritą (kaip dažniausiai būna sergant reaktyviuoju artritu). Kartais infekcijos požymiai jau seniai būna praėję ir pacientui net sunku susieti buvusius šlapimo ar lytinių takų pažeidimo požymius ir artritą.

- Kaip galima apsisaugoti nuo tokios infekcijos?

- Nuo infekcijų, sukeliančių artritus, apsisaugoti galima kaip ir nuo visų infekcijų. Labai svarbus čia jaunų žmonių lytinis švietimas. Pavyzdžiui, nustatyta, kad chlamidinei infekcijai dėl anatominių–histologinių amžiaus ypatybių jauni žmonės yra jautriausi. Užsikrėtimas šia infekcija gali sukelti ne tik artritus, bet ir uždegimines mažojo dubens ligas, nevaisingumą bei kitas patologijas. Būna, kad tomis pačiomis ligomis vienoje šeimoje serga kelios kartos. Vadinasi, tai jau genetiniai dalykai, ir reikia kažką keisti, nekartoti klaidų, kurias galbūt darė tėvai ar seneliai.

- Kaip gydoma tokia infekcija, virstanti reumatologine liga?

- Labai svarbu per kuo trumpesnį laikotarpį diagnozuoti ir išgydyti visas infekcijas, galinčias sukelti artritus. Vėliau, jau įsisiūbavus imuniniams mechanizmams, gydymas gali būti daug ilgesnis ir sudėtingesnis. Čia svarbus įvairių specialybių gydytojų (reumatologų, ginekologų, urologų, dermatovenerologų, infekcinių ligų specialistų ir kt.) bendradarbiavimas. Ir, žinoma, pacientų sąmoningumas.

- Ar jūsų pranešimas buvo paremtas kokiu nors konkrečiu tyrimu? Jei taip, tai kokiu?

- Pranešimas buvo paremtas penkiomis (iš jų trimis tarptautinėmis) studijomis, kuriose asmeniškai dalyvavome, taip pat plačia literatūros apžvalga.

K. Vaištarienė: organizmas silpsta dėl maisto

Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, knygų apie sveiką gyvenseną autorė, chemijos mokslų daktarė doc. Ksavera Vaištarienė pati kadaise išsigydė stiprų reumatoidinį artritą ir pabrėžia stipraus imuniteto svarbą saugantis tiek infekcijų, tiek ir lėtinių ligų:

„Kiekvienas žmogus pirmiausia pats turėtų rūpintis savo sveikata. Žmogaus organizme jokia infekcija neišgyventų ir neplistų po visus organus, jeigu būtų stiprus jo imunitetas. Organizmas ima silpti ir darosi neatsparus dėl maisto: daugelis žmonių vartoja per daug baltyminio maisto – mėsos, pieno produktų, apskritai valgo per daug, gauna gerokai daugiau kalorijų negu jam reikia. Kai viso to krūvio nebeatlaiko inkstai ir ima prasčiau funkcionuoti, įvairūs teršalai, pavyzdžiui, šlapimo rūgštis, nebegali pasišalinti įprastiniu keliu ir pradeda eiti lauk per odą, plaučius, keliauja ir į sąnarius ir, aišku, sukelia lėtines ligas. Organizmo terpė nuo baltymų pertekliaus rūgštėja ir sudaro puikias sąlygas visokioms infekcijoms suklestėti. Imuninė sistema rūgštinėje terpėje nebeveikia, nebekovoja su infekcijomis. Ji gali veikti visu šimtu procentų tik šarminėje terpėje.

Ir čia nepadės jokie vaistai. Mano patarimas – bent porą dienų per savaitę (ne iš eilės, o pavyzdžiui, antradienį ir penktadienį) leisti organizmui pailsėti ir suvalgyti tik stiklinę karštu vandeniu užplikytų ir pusę valandos pamirkytų grikių kruopų. Išgerti (per visą dieną) vieną stiklinę petražolių arbatos. Arba išsivirti šešias bulves ir per dieną jas suvalgyti kartu su nuoviru.

Baltyminio maisto (pupelių, lęšių, žuvies, kalakutienos, antienos, geros kokybės jautienos) reikėtų vartoti ne daugiau kaip 100–150 g per dieną. Daugiau jo reikia vaikams, darbingo amžiaus vyrams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms – mažiau. Prie jo būtinai reikia suvalgyti apie 200 g šviežių arba pagarintų daržovių. Prie tokių pietų jau ir sriubos nebereikia, galima ją palikti vakarienei. Pusryčiams vietoj visokių dribsnių rekomenduoju du šaukštus maltų moliūgo, saulėgrąžų, sezamo ir pan. sėklų, jose daug įvairių mikroelementų.

Daug lengviau ir pigiau yra nesusirgti. O susirgus ir norint pasveikti jau reikia daug daugiau žinių, laiko ir pinigų“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (4)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (109)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (31)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...