Didesnė higienistų paklausa
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug pusė pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių burnos ligų. Pati dažniausia – dantų ėduonis – įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip plačiausiai paplitusi neužkrečiama liga planetoje. Globalioje burnos sveikatos programoje PSO daug dėmesio skiria šios ligos profilaktikai ir išreiškia susirūpinimą dėl itin prastų visuomenės burnos higienos įgūdžių.
Burnos higienos specialistai pastebi, kad Lietuvoje burnos higienos paslauga sparčiai populiarėja. „Pirmąsias dvi burnos higienistes Lietuvoje parengė 1995 metais iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusi DAFL (Dental Assistance Foundation, Lithuania) narė Judita Martin. Per 29 metus Lietuvoje burnos priežiūros specialistų skaičius gerokai išaugo, – pasakoja burnos higienistė Gerda Gintautienė, – paslaugų paklausa didėja. Bet stebėtis nėra ko: tyrimais įrodyta, kad burnos sveikata turi tiesioginį ryšį su bendrąja organizmo būkle. Gera burnos higiena ne tik tausoja sveikatą, bet ir gerina gyvenimo kokybę.“
Odontologas – vis dar priešas
Paradoksalu, kad gyventojams dažniau lankantis burnos higienistų kabinetuose, dantų sveikatos situacija šalyje beveik nesikeičia. Specialistų teigimu, besirūpinančiųjų burnos sveikata vis dar per mažai. Neretai juos stabdo laiko stoka ar nepagrįstos baimės.
„Lietuvoje burnos priežiūros situacija liūdina. Dauguma žmonių nenori eiti atlikti profilaktinio patikrinimo ir užsirašyti profesionaliai burnos higienai dėl aukštos procedūrų kainos, laiko trūkumo, odontologų baimės.
Verta pastebėti, kad nuo vaikystės vaikai nėra mokomi, jog odontologas – ne priešas, o draugas, norintis padėti išsaugoti savus dantis. Neretai ateina tėveliai su vaikais ir iškart aišku, kad bus bėdų... Mėginu parodyti, jog odontologo kabinete galima gauti naudingų patarimų“, – pasakoja burnos higienos specialistė Erika Vaitiekūnaitė.
O jų, pašnekovės teigimu, pacientams prireikia dažnai. Higienisto kabinete atsiskleidžia visos pacientų dantų priežiūros klaidos: „Namuose naudojamos pacientams netinkamos priemonės, pernelyg kietas dantų šepetėlis, dantys valomi atsainiai arba nevalomi visai“, – pastebi E.Vaitiekūnaitė.
Nereikia pastos?
Valyti dantis, rodos, tokia primityvi ir visiems gerai žinoma burnos higienos taisyklė, anot burnos higienos specialisčių, pamirštama pernelyg dažnai. „Dantų valymas pašalina apnašas ir išvalo maisto likučius iš tarpdančių, taip sumažindamas burnos ertmės rūgštingumą, todėl ėduonies formavimosi greitis gerokai sulėtėja“, – primena burnos higienistė.
Viktorija Čepaitienė gerai burnos higienai namuose pataria pasirūpinti būtiniausiomis dantų priežiūros priemonėmis: kokybišku dantų šepetėliu lygiais, tankiais, minkštais šereliais, vieno danties šepetėliu, tarpdančių šepetėliu ir dantų siūlu. „Turbūt daugelis sąraše pasigedo pastos… Ji nėra būtina. Aš dantų pastos nenaudoju jau 8 metus. Valyti dantis rekomenduoju, kaip sakau, „švarių dantų pojūčiui“. Liežuvis – jautrus ir geras indikatorius. Po kiekvieno dantų valymo perbraukite ir patikrinkite: jei dantų paviršius slysta, yra švelnus, tuomet gerai. Jei jaučiate šiurkštumą, „smėliuką“ – kartokite“, – patarimais dalijasi specialistė.
Kitos burnos higienistės pasisako už pastos naudojimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad maisto prekių parduotuvėse parduodamos dantų priežiūros priemonės gali būti kenksmingos dantims, todėl rinktis pataria atidžiai.
„Dažniausiai pacientai maisto prekių parduotuvėse renkasi pastą su nuolaida, nė neperskaitę sudėties. Mačiau dantų pastą už 99 centus, ir tai iškart sukėlė abejonių – ar ši dantų pasta naudinga? O gal joje yra ir dantims kenksmingų medžiagų? Pacientams patariu dantų priežiūros priemones įsigyti vaistinėse ir odontologijos klinikose“, – sako E.Vaitiekūnaitė.
Didėja infarkto tikimybė
„Žmonės linkę ignoruoti burnoje vykstančius procesus – pūliuojančius, skaudančius dantis, ir uždegimai tampa lėtiniai. Pažeidimas plinta, mikrobai patenka į kraujotaką, o čia jau atsiveria keliai į visus pagrindinius vidaus organus. Po organizmą išplitę mikrobai kelia realią infarkto, insulto, kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – pasakoja burnos higienos specialistė Viktorija Čepaitienė.
G.Gintautienė sako, kad to išvengti – ne taip jau sudėtinga: „Skirkite sau keletą minučių du kartus per dieną. Atminkite, kad ne burnos priežiūros priemonių kiekis ar jų kaina turi įtakos jūsų burnos sveikatai, o laikas, kurį skiriate jas naudodami. Tą darykite reguliariai ir kaip paskirta specialisto.“
Verta žinoti
Burnos higienos atmintinė tėvams
Vaikų dantų valymo įgūdžiai formuojasi iki 12 metų. Iki šio amžiaus rekomenduojama dantis valyti kartu su vaikais.
Valyti dantis šepetėliu ir dantų pasta du kartus per dieną: ryte ir vakare.
Valyti apie dvi tris minutes. Kiekvienam burnos ketvirčiui rekomenduojama skirti maždaug 30 sekundžių.
Nuo pirmojo dantuko atsiradimo iki 2 metų vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojama dantis valyti su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Naudojamas ryžio dydžio pastos kiekis.
Vaikams, turintiems nors vieną ėduonies pažeistą dantį, taip pat vaikams su negalia ir bendros sveikatos problemų turintiems vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
Vaikams nuo 6 metų naudojama 1450 ppm fluoridų turinti pasta. Naudojamas žirnio dydžio pastos kiekis.
Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti vandeniu. Vakare prieš miegą išvalius dantis patariama nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Nuo 6 iki 12 metų vietoje pieninių dantų dygsta nuolatiniai. Šis laikotarpis sutampa su amžiumi, kai vaikui rekomenduojama pradėti savarankiškai valyti dantis. Jis turi po truputį perimti atsakomybę už savo burnos sveikatą. Tačiau tėvų dalyvavimas ir kontrolė vis dar būtini. Išdygus šeštam nuolatiniam krūminiam dančiui rekomenduojama kreiptis į odontologą ar burnos higienistą dėl danties vagelių padengimo silantais.
Viena svarbiausių pagalbinių burnos higienos priemonių yra tarpdančių higieniniai siūlai kontaktiniams dantų paviršiams valyti. Higieninį tarpdančių siūlą patartina naudoti ryte ir vakare.
Burnos skalavimo skystis kaip kasdieninė higienos dalis yra labiau reklamos produktas nei tikras poreikis.
Šepetėlį nauju reikėtų keisti kas du tris mėnesius, taip pat persirgus infekcinėmis ligomis.
