Aš manau, kad 2015 m. bus labai didelė pagunda gyventi ne pagal išgales. Mums dažnai norėsis gyventi ryškiau, įspūdingiau, nei mes galime. Arba aplinkiniams daryti stipresnį įspūdį, negu mes pajėgiame. Tokiems dalykams reikia išteklių. Ir būtent tas noras padaryti įspūdį gali pareikalauti tų išteklių daugiau negu reikėtų ir galime jų skirti. Ir čia yra pats didžiausias kitų metų pavojus.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar užteks sveiko proto, čia yra kitas klausimas. Galbūt kam nors užteks. O žvelgiant į tai, kaip rikiuojasi reikalai Lietuvos politikoje ir ekonomikoje, man atrodo, kad jau dabar to sveiko proto trūksta. Jau dabar yra planuojamos išlaidos ir gyvenimas ne pagal išteklius. Čia yra pati didžiausia bėda ir pavojus. Ir štai šis pavojus gali paliesti mums visus apskritai kaip šalį ir kiekvieną iš mūsų asmeniškai.
Kaip išmintingai mes elgsimės su savo ištekliais, tradiciškai parodys 2015 m. pabaiga. Manyčiau, kad tai išaiškės greičiausiai lapkričio viduryje ar gruodžio pradžioje.
Tikėtina, kad šiemet mes išgirsime labai daug pažadų, dažnai nepagrįstų, matysime nemažai noro daryti mums visiems geresnį įspūdį, negu jis yra. Ir sau, ir mums visiems aš linkiu neprarasti sveiko proto ir elgtis taip, kaip mūsų protėviai dažnai elgdavosi. Kad ir kokia sėkmė išoriškai atrodytų, atsargų jie visada pasidėdavo. Tai aš ir sau ir mums visiems noriu palinkėti, progai pasitaikius, pasidėti atsargų. Pravers.
Atsargų tai turiu omeny ne druskos ar džiūvėsį, bet alegorine prasme. Jeigu yra skolų, tai geriau jų atsikratyti, jeigu yra galimybė pasiieškoti papildomo pajamų šaltinio, tai taip ir padaryti. Reikia ūkiškai pasižiūrėti į savo situaciją ir pasistengti tas galimybes išnaudoti.
