Dauguma sergančiųjų alergija reaguoja į didelį kiekį alergenų, pavyzdžiui, į žiedadulkes, buitinius ar gyvūninius alergenus. Šis fenomenas vadinamas polisensibilizacija. Taigi, išskirsime dažniausiai sutinkamas alergijos rūšis.
Kvėpavimo takų alergija
Šią alergiją sukelia labai maži alergenai, esantys ore (augalų dulkelės, gyvūnų vilnos ar pleiskanų dalelės, pelėsinių grybų sporos, namų dulkės, tarakonų išskyros). Šie alergenai paprastai veikia kvėpavimo organų sistemą, sukelia čiaudulį, vandeningą slogą, dusulį.
Ore esantys alergenai gali sukelti alerginį konjunktyvitą, kurį lydi akių patinimas ir ašarojimas. Šienligė, ilgalaikis alerginis rinitas, bronchinė astma – dažniausiai respiratorinės alergijos sukeliamos ligos.
Alerginės dermatozės
Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, metalai, lateksas, vaistiniai preparatai ir kosmetinės ar buitinės chemijos priemonės, maisto produktai ir kiti alergenai veikia odą tiesiogiai arba patenka į organizmą kitu keliu – pavyzdžiui, per skrandį ar žarnyną.
Jie sukelia odos susirgimus, vadinamus alergodermatozėmis: atopinį dermatitą, dilgėlinę, kontaktinį dermatitą. Įprasti šių dermatozių požymiai – odos paraudimas, niežulys, bėrimas, egzema. Alerginėmis dermatozėmis dažniausiai serga vaikai, tačiau jos neretai pasitaiko ir suaugusiems.
Maisto alergija
Daug žmonių kenčia nuo alerginių reakcijų, kurias sukelia kai kurios maisto produktų rūšys ar kontaktas su jomis. Alergija maistui pasireiškia įvairiai. Gali būti egzema, pykinimas, pilvo skausmai, Kvinkės edema (dar vadinama angioneurozinė edema), dilgėlinė, migrena, sunkiausiu atveju – anafilaktinis šokas. Labiausiai alrgizuojantys produktai – karvės pienas, kiaušinio baltymai, vištiena, žuvies produktai.
Vabzdžių sukelta alergija
Ji kyla po kontakto su vabzdžiais (vapsvomis, bitėmis, tarakonais, kandimis, uodais ir t.t.), įkvėpus jų veiklos produktų, jiems įkandus.
Alergija plėviasparniams vabzdžiams (vapsvoms, bitėms, širšėms) pasireiškia ne tik vietine odos reakcija (patinimu), bet ir viso organizmo bendra reakcija – silpnumu, galvos svaigimu, spaudimo sumažėjimu, dusuliu, dilgėline. Gali išsivystyti didžiausia komplikacija – anafilaksinis šokas – būsena staigiai blogėja, atsiranda silpnumas, pykinimas, pilvo skausmai, tinimas ryklėje, vėliau žmogus praranda sąmonę, galima mirtis. Įkvėpus vabzdžių išskiriamų produktų gali išsivystyti bronchinė astma.
Alergija vaistams
Alergija vaistams dažniausiai pasireiškia vartojant antibiotikus, ypač penicilino grupės, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, sulfanilamidus, hormonus (insuliną), kraujo plazmos preparatus, fermentinius, rentgeno kontrastinius preparatus, B grupės vitaminus, nuskausminamuosius.
Alergija vaistams gali pasireikšti įvairiai – nuo lengvo negalavimo iki dusulio priepuolių ir anafilaksinio šoko.
Infekcinės alergijos
Veikliosios bakterijų medžiagos tiriamos jau seniai. Ypač reikėtų išskirti padidėjusį organizmo reaktyvumą, reakciją į patogeninius mikrobus. Pavyzdžiui, daugumos žmonių bronchuose galime rasti Neisseriaceae šeimos mikroorganizmų, kurie sveikam žmogui nesukelia jokių nepatogumų.
Tačiau jei išsivystys alergija vienam iš mikroorganizmų, jie gali tapti, pavyzdžiui, bronchinės astmos priežastimi. Be to, infekcinė alergija susijusi su gleivinių disbioze.
Alergijos išsivystymo mechanizmai nėra iki galo aiškūs.
