Tampa nebereikalingi
Tiesa, per šias šventes bent jau nerasta per prieglaudos tvorą įmestų ar šalia jos paliktų gyvūnų. Šiuo metu prieglauda perpildyta: čia gyvena daugiau nei 90 amsinčių keturkojų.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoris Justinas Stašys sako per šventinį laikotarpį kasdien sulaukdavęs keleto skambučių su prašymu paimti šunį. Išgirstama įvairių pasiteisinimų – mirė savininkas, šeimininkai išvyksta į užsienį ir pan. Kiti tiesiog nebenori auginti šuns.
Pagausėjimas jaučiamas maždaug nuo gruodžio 23-iosios. Savanoris teigia prašantis palaukti kurį laiką, nes prieglauda perpildyta, tačiau žmonės neretai vis tiek atsikrato savo augintiniais.
Daugiausia keturkojų atvežta iš „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės karantinavimo centro. Jei iš ten gyvūnai nebūtų paimami, po dviejų savaičių jų neliktų – būtų užmigdyti.
Neseniai į prieglaudą atkeliavo išskirtiniai gyventojai – kalė su aštuoniais maždaug mėnesio šunyčiais. Čia jie turi galimybę išgyti, rasti naujus namus.
Savanorė Agnė Blažytė sako, kad prieš šventes atsiranda ir tokių, kurie nori kam nors dovanoti keturkojį. Tokie atkalbami, nes tai rimtas žingsnis, ir žmogus turi norėti tokios dovanos, ja rūpintis.
Per šventes kai kurie keturkojų pabėga iš namų. Pasak J. Stašio, per Naujuosius šiemet buvo ramu, o štai per Kalėdas vienas šuo buvo pabėgęs. Kiek žinoma, jis jau surastas. Savanorio teigimu, iš dešimties pabėgusiųjų 7–8 atsiranda.
Dosniai aukoja
J. Stašio teigimu, sulaukiama daug dosnių žmonių. Ypač prieš šventes. Gyventojai dovanoja ėdalo, apklotų, kitų reikalingų daiktų – įstaiga išlaikoma iš suaukotų lėšų.
Savanoris pasakoja, kad žmonių dosnumas kartais maloniai nustebina, pavyzdžiui, padovanota dešimt maišų brangaus ėdalo. Jis teigia kartą smalsavęs, kiek kainavo toks dosnumas, ir išgirdęs atsakymą, kad moteris ėdalui išleido apie 500 litų.
Žmonės aukoja ir reikalingoms veterinarinėms paslaugoms. Pavyzdžiui, vokiečių aviganė, dabar auganti prieglaudoje, į ją pateko ne tik subadyta šakėmis, apmėtyta akmenimis, bet ir turinti didžiausią auglį. Žmonės paaukojo pinigų jai gydyti.
Dalis žmonių negaili savo laiko ir skiria jį keturkojams prižiūrėti. Šiuo metu prieglaudoje dirba aštuoni nuolatiniai savanoriai.
Nemažai amsinčių keturkojų pasiimama. Pasak J. Stašio, vieni atkeliauja į prieglaudą, kiti sulaukia naujų šeimininkų. Tačiau beglobių gyvūnų praktiškai nemažėja. Nors per kalėdinę mugę žmonės pasiėmė 14 šunų ir visi jie turi naujus namus, bet iš karantinavimo centro atvežta vienuolika naujų.
J. Stašio teigimu, išmetami keturkojai nėra seni. Dažniausiai jie būna pačiame jėgų žydėjime – trejų ketverių metų. Atsikratoma ir jaunikliais. Daug kas skambina dėl gatvėje aptiktų valkataujančių šunų.
Nesvarbu vertė ar veislė
Žmonės atsikrato ne tik mišrūnais. Kai kuriems nebūna gaila skirtis ir su gana brangiai kainavusiais veisliniais augintiniais. Savanoriai pasakoja, kad prieglaudoje būna ir vokiečių aviganių, ir biglių, ir šarpėjų, ir dalmatinų, ir čiau čiau veislės šunų. O vienas Jorkšyro terjeras atiduotas į prieglaudą dėl nestandartinės išvaizdos – buvo kone du kartus didesnis nei įprasta.
A. Blažytės teigimu, žmones, besirenkančius augintinį, neretai domina jo grožis. Kai kurie nori didelių šunų, kitiems užtenka mažo, dažniausiai – patinėlio.
Prieglaudoje 85 procentai keturkojų yra kalės. Gyventojai dar nelabai suvokia, kad gyvūną reikėtų sterilizuoti, tada nebus šuniukų. Dažną tikriausiai atbaido kaina. Kalės iki dešimt kilogramų sterilizavimas kainuoja apie 120 litų, o sunkesnės – ir apie 200 litų.
A. Blažytė piktinosi, kad ne vienam paprastesnė išeitis atrodo tiesiog atsikratyti ir kale, ir jos šuniukais. Kartą dėl vietos stokos nepriėmus visos dėžės šuniukų, jie rasti išmesti netoliese.
Neseniai bendradarbiaujant su veterinarais sterilizuota šešiolika prieglaudos kalių. Pasak J. Stašio, planuojama sterilizuoti visas. Tada palengvėtų ir prieglaudai, ir gyvūnams – būtų paprasčiau rasti naujus namus. Tiesa, ir dabar, pasiėmus kalę iš prieglaudos veterinarai ją sterilizuos su nuolaida.
