Vilniaus rajono Bendorių žirgyne auginama 50 arklių, visi jie paženklinti ir turi arklio pasus. Kadangi žirgai veisliniai, Lietuvos jojamieji, dokumentai tvarkomi per asociaciją
„Kasmet sulaukiame 3–4 žirgų palikuonių. Pernai buvo 3 kumeliukai, juos suženklina veterinarijos specialistas“, – pasakoja Bendorių žirgyno bendrasavininkas Marijonas Raila.
Mikroschemomis arkliai ženklinami ir jų pasai išduodami jau šešeri metai. Esą be šių dokumentų arkliukų gali laikyti pavieniai žmonės, nes daugelis ūkininkų, deklaruojančių pasėlius ir gaunančių paramą, turi turėti tokius pasus. O nuo šių metų pagal ES reglamentą vietoje paso išduodamas arklinių šeimos, kuriai priklauso ir asilai, zebrai, mulai, gyvūno tapatybės nustatymo dokumentas.
„Asilų, registruotų Lietuvoje yra 25. Arklinių šeimos gyvūnai turi būti užregistruoti. O dėl paprastų arkliukų, jų savininkas kreipiasi į savo rajono veterinarijos gydytoją, kuris suženklina ir užsako dokumentus“, – tikina Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistas Edgaras Jeninas.
Per pusmetį, kai kumeliukas atvestas, reikia jį paženklinti ir gauti dokumentą. Jame be kitų duomenų įrašoma, kokiais vaistais gyvūnas gydytas. Neturint tokios informacijos, arklio neleidžiama skersti maistui. Pernai ir užpernai eksportuota maždaug po 400 arklių, daugiausiai – į Lenkiją.
„Arklių ženklinimas – saugumo garantas tiek patiems gyvūnams, tiek žmonėms. [...] Raginame laikytis tapatybės nustatymo taisyklių. Siekiant bet kurios paramos, ūkinių gyvūnų ženklinimas ir registravimas yra svarbus“, – teigia Žemės ūkio ministerijos vyr. specialistė Aleksandra Voicechovska.
Dabar Lietuvoje laikoma triskart mažiau arklių nei prieš dešimtmetį – maždaug 18 tūkstančių, iš jų beveik 8 tūkstančiai – veislinių. Pas mus, palyginti Su Vokietijos ar Danijos ūkiais, dar mažai auginama žirgų sportui, turizmui, kitoms pramogoms.
