Bitės šeimininkas Algimantas Bakas informavo, kad šuo nugaišo pirmadienį vakare, dėl širdies ligos, nors buvo reanimuojama, tačiau veterinarai išgelbėti gyvybę, deja, buvo bejėgiai.
„Bitė jautė mirtį, jau kurį laiką norėjo pasišalinti, atsiriboti…Po jos išėjimo apsiniaukė dangus, draugai net perkūną girdėjo“, – pasakojo šunį nuo gimimo auginęs A. Bakas.
Šuo Kaune buvo pagarsėjęs kaip labai protingas, išmanus, laisvai orientuodavosi gatvėje, mobilus – pati dažnai viena troleibusu keliaudavo apsipirkti į parduotuvę – šeimininkas jai į pintinę tebūdavo įdėdavęs pirkinių sąrašą ir pinigus. Ir nors viešajame transporte draudžiama vežti gyvūnus, o tuo labiau jiems patiems keliauti – vairuotojai jai vienintelei padarydavo išimtį.
Šuo buvo žinomas kaip išmestų kačiukų gelbėtojas, įsikąsdavo į dantis ir parsinešdavo namo. Bitė buvo sirgusi gimdos uždegimu, tad vaikų atsivesti nebegalėjo.
Visą laiką Bitė pragyveno nežinodama kas yra pavadėlis ar grandinė – jų jai tiesiog nereikėdavo, šuo buvo paklusnus ir protingas. Bitė noriai bendraudavo su žmonėmis, ypač su moterimis ir vaikais.
„Būdavo, prieina, prisiglaudžia nosytėm…“ – prisiminė A. Bakas.
A. Bakas atskleidė, kad senbernarės nedresiravo, ji, esą, tam buvo prieš. Su šeimininku ji bendraudavo intuityviai, žvilgsniu, reaguodavo į griežtesnį balso toną.
„Pažiūrėdavau į ją pikčiau ir iškart suprasdavo: per gatvę eiti negalima, ir ji neidavo“, – pasakojo šuns šeimininkas. Ir priduria, kad šuo žingsniuodavo tik per perėjas.
Vyras pasakojo, kad šuo jam labai padėjo gyvenime, kai jis turėjo rimtų sunkumų.
„Bitė mane išgelbėjo, padėjo atsistoti ant kojų. Tai buvo gėrio įsikūnijimas, ją tiesiog dievinau. Bitę praradau ne tik aš, bet ir visas Kaunas“, – sakė A. Bakas.
