Sinoptikų duomenimis, iki pat savaitgalio Lietuvoje vyraus saulėti, tačiau labai žiemiški orai. Dienomis termometro stulpelis rodys 10 - 16 laipsnių šalčio, naktimis temperatūra nukris iki 18 - 22, o kai kuriose Lietuvos teritorijose prognozuojamas net minus 27 laipsnių speigas.

Artėjant Vasario 16-osios renginiams, iš kurių ne vienas numatytas lauke, specialistai primena, kad tokiu oru prieš išeidami į lauką turėtume pažiūrėti ne tik į termometro stulpelį, bet ir į vėjo žvarbumo prognozę.

Neretai dėl vėjo žvarbumo jaučiama temperatūra yra žemesnė negu tuo metu esanti, o ilgesnį laiką būnant atvirame ore, net vidutinės vėjo žvarbumo reikšmės gali būti pavojingos sveikatai.

Atsižvelgiant į prognozuojamą vėjo žvarbumą prieš išeinant į lauką reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą.

Vėjo žvarbumo temperatūra nėra tikroji oro temperatūra – ji nusako, kaip mes jaučiamės esant žemai oro temperatūrai ir pučiant vėjui. Pavyzdžiui, jei vėjo greitis viršija 8 metrus per sekundę, o lauke spaudžia 17 laipsnių šaltis, fiziškai juntama žvarba išauga iki minus 28 laipsnių, kai atviros kūno vietos gali nušalti jau per 10 minučių.
Jei vėjo greitis viršija 8 metrus per sekundę, o lauke spaudžia 17 laipsnių šaltis, fiziškai juntama žvarba išauga iki minus 28 laipsnių.

Vėjo žvarbumo temperatūra išreiškia bendrą oro temperatūros ir vėjo greičio poveikį žmogaus savijautai. Vėjas tarsi nuneša šilumą nuo neapsaugotos odos. Kuo greičiau vėjas pučia, tuo greičiau šiluma yra nunešama ir labiau jaučiamas šaltis. Taigi, pučiant vėjui vėjo žvarbumo temperatūra visada bus žemesnė už tikrąją.

Sinoptikai pastebi, kad žvarbumo temperatūra apibūdina tik mūsų savijautą, bet neturi jokio poveikio negyviems objektams. Negyvi objektai negali atšalti žemiau už esančią oro temperatūrą, todėl nėra jokio skirtumo, kokio stiprumo vėjas. Nors šiltesni už aplinkinį orą objektai atvėsta greičiau, kai pučia vėjas.

Ilgesnį laiką būti lauke esant žemai oro temperatūrai ir smarkiam vėjui gali būti pavojinga sveikatai ar net gyvybei. Dažniausios šalčio sukeliamos „nelaimės“ yra nušalimas ir hipotermija.

Vėjo žvarbumo poveikis ir nušalimų pavojus:

  • 0 iki -9: nušalimų pavojus mažas, tačiau jau sumažęja komfortas būnant lauke. Patariama apsirengti šiltai.

  • -10 iki -27: nušalimų pavojus nedidelis, tačiau oro sąlygos - nekomfortiškos. Patariama apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais, dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aktyviai judėti.

  • -28 iki -39: atsiranda pavojus sveikatai, atviros kūno vietos gali nušalti per 10-30 minučių. Patariama ne tik šiltai apsirengti, bet ir pridengti visas kūno vietas, dėvėti aukštą apykaklę ar veido kaukę.

  • -40 iki -47: atsiranda didelis pavojus sveikatai, atviros kūno vietos gali nušalti per 5-10 minučių. Patariama ne tik šiltai apsirengti, bet ir pridengti visas kūno vietas, dėvėti aukštą apykaklę ar veido kaukę.

  • -48 iki -54: atsiranda labai didelis pavojus sveikatai, atviros kūno vietos gali nušalti per 2-5 minučių. Patariama ne tik šiltai apsirengti, bet ir pridengti visas kūno vietas, dėvėti aukštą apykaklę ar veido kaukę.

  • -55 ir šalčiau: labai pavojinga - atviros kūno vietos gali nušalti per mažiau nei 2 minutes. Lauke būti pavojinga, patariama pasilikti namuose ar šildomose patalpose.

Oro žvarbos skaičiuoklę galite rasti čia.