Gerai, kad lydekos nepaleido
Paprastai visas sugautas žuvis paleidžiantis K. Skrupskelis šįkart padarė išimtį ir vieną daugiau kaip kilogramą svėrusią lydeką, kuri itin giliai prarijo masalą, pasiėmė namo. Pasirodo, ši išimtis lėmė mokslinį atradimą.
„Darinėdamas žuvį, jos skrandyje pastebėjau kelias jau šiek tiek apvirškintas žuveles. Nesunku buvo atpažinti nedidelę kuoją ir paprastąją aukšlę, tačiau trečioji žuvis sukėlė nuostabą“, – portalui KABLYS.lt pasakojo K. Skrupskelis.
Nors kaspijinius upinius grundalus ichtiologas jau buvo matęs Baltarusijos ir Ukrainos vandenyse, pamatęs šią žuvį jis visgi puolė tikrintis žuvis aprašančiose mokslinėse duomenų bazėse. Dideli pilvo pelekai, sudarantys dugno siurbtuką, šakotų ir nešakotų spindulių skaičius pelekuose, trumpas apatinis žiomuo ir kiti požymiai liudijo, kad tai tikrai kaspijinis upinis grundalas.
Būtina pradėti tyrimus
Natūralus šios rūšies paplitimo arealas apima Kaspijos ir Juodosios jūros upių baseinus, šios žuvys aptinkamos gėluose ir apysūriuose vandenyse, nėra reiklios gyvenimo sąlygoms.
Dabar gavę neginčytinų įrodymų apie kaspijinio upinio grundalo pasirodymą mūsų šalies vandenyse, Gamtos tyrimų centro mokslininkai dėl detalesnių šios rūšies plitimo ir gausumo tyrimų galimybės kreipsis į Aplinkos ministeriją.
„Nors šie atėjūnai neužauga didesni nei 20 cm ilgio ir retai gyvena ilgiau nei 5 metus, jų mėgstamos buveinės – tai smėlėti, žvirgždėti ar nestoru dumblo sluoksniu padengti upių ruožai. Jos sutampa su mūsuose gyvenančių kūjagalvių, šližių ar gružlių buveinėmis, tad konkurencija dėl maisto tikrai galima. Ar atėjūnai bus stipresni už čiabuvius – parodys laikas“, – sakė K. Skrupskelis.
Daugiau skaitykite čia.
