Šiuo metu Lietuvos vandens telkiniuose, kai kur net prie sodybų galima pamatyti keturių rūšių gulbes. Mažosios ir juodosios pas mus neužsibus, jos tik migrantės. O gulbės nebylės ir giesmininkės liks perėti.
Lietuvos ornitologų draugija 2011-uosius paskelbė šių grakščių paukščių metais. Iš tiesų, ar daug žinome apie jų gyvenimą?
Kalbamės su ornitologu Juliumi Morkūnu, kuris ką tik grįžo iš Nemuno deltos, kur stebėjo tūkstančius migruojančių baltakaklių.
Gulbes pažįsta kiekvienas, jų populiacija Lietuvoje, atrodo, nemažėja. Tad kodėl nuspręsta šiemet atkreipti dėmesį būtent į šiuos paukščius?
Lietuvoje tai nauja rūšis, pas mus pradėjo perėti tik prieš 20 metų. Sparčiai plinta visoje Europoje, kas trejus metus jos populiacija patrigubėja. Tai besikeičiančios aplinkos ir mitybos plotų problema.
Ar tai reiškia, kad gulbės giesmininkės gali išstumti gulbes nebyles?
Kol kas gulbės giesmininkės užima tokius plotus, kur nebylės anksčiau neperėdavo: pelkėtas vietoves, miško ežeriukus. Tokios vietos artimesnės jų natūraliai buveinei, mat tai Šiaurės paukščiai. Tačiau nelikus laisvų miškatundres primenančių plotų, gulbės giesmininkės pradeda išstumti nebyles. Būna, kad vienais metais peri nebylės, o kitais metais – jau gulbės giesmininkės. Jos labiau gina teritorijas, gali išstumti silpnesnes rūšis.
Kuo skiriasi šių rūšių elgsena?
Gulbės nebylės daug prieraišesnės, greitai pripranta prie lesinimo. Lietuvoje jos pradėjo perėti 1937 m. 1978 m. perėjo iki 50 porų, užfiksuotos 4 poros, kurios lesdavo batoną. Dabar tai žiemojanti populiacija, prie neužšąlančių vandens telkinių susirenka iki 800 nebylių.
Giesmininkės tik labai šaltos žiemos prispirtos gali laikytis arčiau žmogaus. Tiesa, yra išimčių – būna, kad žiemos metu Kaune susitelkia iki 10 paukščių, jie kartais taip pat lesa batoną.
Gražu, kai vasarą prie lesalo atplaukia gulbės su gulbiukais. Tačiau tai pavojinga ir gulbėms (jos pasidaro lyg naminės), ir žmogui. Patinas sparno kirčiu gali užmušti lapę, sulaužyti žmogui ranką ar koją.
Pernai vasarą Latvijoje buvo nelaimingas įvykis, kai gulbės patinas upėje nuskandino vyrą. Toks agresyvumas būdingas tik gulbėms nebylėms?
Gulbė giesmininkė pavojaus atveju palieka vaikus, slapstosi nendrėse, žmogus jos gali net nepastebėti.
Prijaukintos gulbės nebylės nesitraukia, stovi atstačiusios krūtinę. Gindamas savo šeimyną, patinas kartais užpuola vaikus, gali pulti ir suaugusį žmogų. Agresyviausios gulbės perėjimo ir vaikų vedžiojimo metu – nuo birželio pradžios iki rugsėjo vidurio.
Nutinka, kad gulbės nebylės apsigyvena net ir sodybose, vaikšto po kiemą kaip žąsys.
Pripratimas prie lesinimo – viena iš priežasčių, kodėl jos nesitraukia, sekioja prašydamos duonos. Paukščiai praranda savisaugos jausmą. Tai negerai, nes aplinkui laksto šunys, tyko kiti pavojai.
Sulaukus brandos, paukštį gamta ragina ieškoti poros. O kada ateina branda?
Jaunikliai su tėvais būna iki metų amžiaus: gulbės nebylės – maždaug iki kitų metų kovo mėnesio, giesmininkės – iki balandžio pabaigos, gegužės. Kai tėvai pradeda naują perėjimo sezoną, jauniklius išvaro. Tada jie klajoja, bastosi – kaip pasakoje apie bjaurųjį ančiuką. Per žiemą gulbės nebylės jauniklis tampa baltas, prasideda paauglystė. Subręsta, perėti pradeda penkerių metų amžiaus. Porą dažniausiai susiranda žiemojimo metu, susiporuoja visam gyvenimui.
Kokia ta pavasarinė gulbių migracija? Ar ji šiemet ne vėlyvesnė?
Šis pavasaris truputį kitoks, viskas šiek tiek vėluoja, taip pat ir gulbių migracija. Anksčiau balandžio pradžioje ji jau baigdavosi. Šiemet ji prasidėjo tik kovo pabaigoje. Migracijos pikas trunka apie dvi savaites, bet per visą Lietuvą gulbės skrenda apie mėnesį. Įspūdingai atrodo, kai užliejamose pievose susirenka apie 1 000 gulbių, daugiausia iš Vokietijos, Olandijos žiemaviečių. Nemuno delta labai svarbi gulbių poilsiui migracijos metu.
Centrinėje, Vakarinėje Lietuvoje jau beveik visos pas mus perinčios gulbės užsiėmusios savo plotus. Kai tik neliks ledo, jos kraus lizdus, dės kiaušinius (net iki 12).
Laukuose, žiemkenčiuose dar galima pamatyt į Šiaurę traukiančių gulbių giesmininkių, mažųjų gulbių (tai globaliai nykstanti rūšis). Jos sausumoje daug grakštesnės už nerangias nebyles, mėgsta ganytis laukuose. Nemuno deltoje balandžio pradžioje per vieną dieną priskaičiuodavome
2 200 giesmininkių ir 850 mažųjų gulbių; dabar srautai jau mažėja.
Žiedai parodo ne tik migracijos kelius, bet ir paukščio amžių. Kokie čia užfiksuoti rekordai?
Lietuvoje buvo užfiksuota 22 metų gulbės nebylės patelė iš Lenkijos. Rekordas – 47 metų nebylė, žieduota Danijoje (pernai rasta Latvijoje). Nelaisvėje gulbės, aišku, gali gyventi ilgiau.
Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams šiais Gulbių metais?
Nelesinkime gulbių, nerizikuokime jų ir savo sveikata. Be to, siūlyčiau iš šių paukščių pasimokyti ištikimybės. Būna, sužieduoji gulbiną, ir po 10 metų randi su ta pačia gulbe toje pačioje vietoje.
