Vilkai poruojasi visam gyvenimui ir, skirtingai negu šunys, jaunikliais vienodai rūpinasi tiek patelė, tiek ir patinas. Vilkai gyvena šeimomis, kurią sudaro tėvai ir jų 2-3 metų jaunikliai. Tik sulaukę trečiųjų gyvenimo metų vilkai lytiškai subręsta, palieka savo šeimą ir iškeliauja ieškoti laimės, t.y. kito vilko, su kuriuo sudarys iki mirties trunkančią sąjungą.

Vilkai turi savo teritorijas, kurias griežtai saugo nuo kitų gentainių. Jie yra labai konservatyvūs ir toje pačioje teritorijoje, kuri užima 20-100 tūkst. ha, vilkų šeima bei jų palikuonys gyvena dešimtmečius. Nuo šeimos atsiskyrę suaugę vilkai gali nukeliauti labai toli. Vokietijoje gimęs vilkas Alanas per metus nukeliavo net iki Lietuvos, grįžo per Baltarusiją į Lenkiją ir apsistojo toje teritorijoje, kur kažkada gimė jo tėvai.

Nors vilkai atsiveda iki 6-8 jauniklių, dėl ligų ir bado žiemos sulaukia tik du. Vilkas žinomas kaip sanitaras, tačiau sanitaro dalia nėra lengva. Užkirsdamas kelią pavojingų ligų plitimui jis pats tomis ligomis suserga, todėl laukinėje gamtoje vilkas vidutiniškai gyvena tik 5 metus.

Vilkai yra labai socialūs gyvūnai, negali gyventi vieni, todėl populiarus posakis „vienišas vilkas“ yra neteisingas. Vienišais jie tampa tik laikinai, jeigu medžiotojai išardo jų šeimą. Bet tokie vienišiai nesugeba susimedžioti stambesnio laukinio grobio, todėl neretai pasikėsina į naminius gyvulius. Yra apskaičiuota, kad tikimybė, jog vilkų šeima sėkmingai apsups ir pagaus stirną yra lygi tik 5 proc., o ką jau kalbėti apie be šeimos likusį vilką – jis pasmerktas žūti.

Vilkai yra ne tik protingi, bet ir labai emocionalūs, netgi dainingi gyvūnai. Mokslininkai iššifravo, ką reiškia 22 vilkų staugimo variantai, o kiek dar neiššifruotų… Miške jiems nereikia telefonų. Viską persmelkiančiu staugimu jie 4 km spinduliu praneša savo gentainiams ir apie savo buvimo vietą, ir apie pavojus, ir apie sielvartą netekus gyvenimo partnerio, prie kurio gali budėti ištisą savaitę, kad kūno neišdraskytų maitėdos.