Ne! – skuba patikinti aplinkosaugininkai ir atliekų tvarkytojai. Į sąvartyną patekusios atliekos tvarkomos nuolat, o ir pats sąvartynas yra padidintoje aplinkosaugininkų ir poveikį aplinkai atliekančių specialistų dėmesio zonoje – nuolat stebint ir tikrinant, ar iš atliekų išsiskiriantys teršalai nepatenka į aplinką.
Tad kaip tvarkomas ir prižiūrimas sąvartynas, į kurį patenka mūsų išmestos atliekos ir kokia yra jo būklė?
Alytaus sąvartynas pavojaus aplinkai nekelia
„Gera“, – taip trumpai į šį klausimą atsakė Alytaus regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno monitoringą nuo 2010 metų vykdančios Vokietijos aplinkosauginės inžinerijos įmonės M&S Umweltprojekt GmbH inžinierius Gediminas Pučkorius. Jis patikino, kad, remiantis DIN EN ISO/IEC 17025:2005 akredituotoje M&S Umweltprojekt GmbH laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatais, Alytaus sąvartynas nekelia pavojaus aplinkai, teršalai neviršija nustatytų verčių, tarša nepatenka į gruntinius vandenis.
Pagal nustatytą tvarką, sąvartyne mėginiai tyrimams imami du kartus per metus: rudenį ir pavasarį. Tiriant paimtus mėginius nustatomas sąvartyno poveikis oro, paviršinio ir požeminio vandens kokybei.
Alytaus regioninio sąvartyno monitoringas vykdomas nuo 2008 metų, pats sąvartynas pradėtas eksploatuoti 2007 metų pabaigoje.
Šiuolaikiškas, aplinkosauginius reikalavimus atitinkantis sąvartynas įrengtas seno sąvartyno teritorijoje. Senojo sąvartyno atliekos buvo sustumdytos į 4 ha plotą, suformuotas naujas kaupas išvedžiota filtrato ir lietaus nuotekų surinkimo sistema, įrengta stacionari dujų surinkimo sistema. Yrant atliekoms išsiskiriančios dujos gali būti naudojamos ir kaip energijos šaltinis.
Atliekų mažėja, reikalavimai griežtėja
Bendras sąvartyno plotas – daugiau kaip 26 hektarai. Kasmet į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis mažėja: 2015 metais jame pašalinta mažiau nei trečdalis visų regione surinktų komunalinių atliekų, nors dar prieš keletą metų sąvartyne atsidurdavo apie 90 proc. regiono komunalinių atliekų. Gerėjant sąlygoms rūšiuoti ir žmonių rūšiavimo įgūdžiams, atliekų sąvartyne mažėja, bet dėmesys jų tvarkymui – ne. Greičiau priešingai – reikalavimai sąvartynų priežiūrai tik didėja.
Alytaus regioninio sąvartyno teritorijoje įrengta filtrato – skysčio, kuris susidaro pūvant atliekoms ir veikiant krituliams – surinkimo sistema. Ji surenka filtratą iš senojo kaupo ir naujai įrengtų sąvartyno sekcijų teritorijos. Į filtrato surinkimo sistemą patenka ir paviršinės (lietaus) nuotekos.
Prieš patekdamos į filtrato sistemą jos išvalomos valymo įrenginiuose pašalinant naftos produktus.
Į filtratą išleidžiamos ir biologinio valymo įrenginiuose išvalytos buitinės nuotekos. Surinktas filtratas patenka į siurblinę, iš kurios pumpuojamas į Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginius, juose išvalomas ir nekelia taršos pavojaus aplinkai.
Vanduo tyrimams imamas iš penkių gręžinių
Naujausių, praėjusiais metais atliktų tyrimų duomenimis, lietaus nuotekų cheminė sudėtis sąvartyne atitiko nuotekų tvarkymo reglamente nurodytus reikalavimus į gamtinę aplinką išleidžiamoms nuotekoms.
Išvalytų lietaus nuotekų cheminėje sudėtyje pernai aptikta kiek daugiau nei leistina riba vario ir naftos angliavandenilių. Tačiau nei gruntiniame vandenyje, nei filtrato mėginiuose užteršimo variu nerasta, tad labiausiai tikėtina, kad teršalas į paviršinius vandenis pateko ne iš sąvartyno, o atitekėjo šalia jo esančiu upeliu.
Požeminio (gruntinio) vandens kokybė tiriama imant mėginius iš penkių aplink sąvartyno teritoriją įrengtų gręžinių. Kaip rodo 2014 ir 2015 metų tyrimai, požeminio vandens kokybė pagal ištirtus rodiklius atitiko aplinkosauginius reikalavimus. Visi makroelementai buvo artimi natūraliam fonui, nitritų ir nitratų koncentracija neviršijo gamtosauginių normatyvų.
Gruntinis vanduo artimiausiose sąvartyno prieigose, praėjusiais metais vykdyto monitoringo duomenimis, taip pat yra artimas natūraliam gamtiniam fonui.
Gavę tokius tyrimų duomenis monitoringą atlikę specialistai sąvartyną eksploatuojančiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui net neteikė jokių rekomendacijų veiklai pagerinti, siekiant sumažinti ar nutraukti neigiamas pasekmes gamtai, nes jų nenustatyta.
„2015 metų tyrimų rezultatai rado, kad Alytaus regioninis sąvartynas yra artimas tipiškam sąvartynų aplinkos gamtiniam fonui“, – sakė akredituotos vokiečių įmonės inžinierius G. Pučkorius.
Tačiau sąvartyno monitoringo darbai bus vykdomi ir toliau pagal visus teisės aktų reikalavimus. Jie numato, kad net uždarytą sąvartyną, į kurį nebevežamos naujos atliekos, reikia prižiūrėti ir stebėti mažiausiai 30 metų.
