Dar ne taip seniai buvo įsivyravusi nuomonė, jog valstybinės miškų urėdijos turi tik auginti mišką, o medienos ruošos darbus reikia perduoti privatiems rangovams. Gyvenimas parodė, kad tai nėra geriausias ūkininkavimo būdas. Šiandien laikomasi kitos strategijos, urėdijos įpareigojamos įsigyti pakankamai šiuolaikinės technikos, kad galėtų pusę parduodamos medienos pagaminti savo jėgomis.
Šito nuosekliai siekia valstybės įmonė Trakų miškų urėdija. Anot miškų urėdo Vyganto Mierkio, „arkliukų laikai– tolima praeitis. Be investicijų, be geros technikos nenuveiktume, kiek privalome“.
Urėdija – šimtatūkstantininkė
Trakų miškų urėdija turi daugiau nei 29 tūkst. ha miškų, daugiausia (apie 70 %) eglynų, pušynų. Yra dar beržų, ąžuolų, juodalksnių. Per metus paruošiama 105–117 tūkst. ktm. medienos, t. y., iškertama apie 80 % metinio medienos prieaugio, kitkas paliekama ateities kartoms. Apie pusę produkcijos urėdija jau gali paruošti savo pajėgomis. Urėdas V. Mierkis neabejoja, kad tai ekonomiškai naudinga ir reikalinga: „Turime sudaryti konkurenciją privatiems rangovams, be šito jie galėtų mums diktuoti kainas, tektų branginti ir medieną“.
Miškų urėdija moka visus mokesčius, kaip bet kuri įmonė – naudojamo valstybės turto, pajamų (15 %), kelių ir t. t., pagaliau, nuo likusio, sumokėjus visus mokesčius, pelno (2011 m. Trakų miškų urėdija jo gavo apie 2 mln. Lt) – dar 50 % į biudžetą. O užsidirbti pelno – nėra pats svarbiausias urėdijos tikslas, iš gautų pajamų pirmiausia būtina grąžinti kas priklauso miškui: auginti sodmenis, atkurti kirtavietes, apsodinti dykvietes, atlikti įvairius miško ugdymo darbus, saugoti nuo žvėrių, kenkėjų antplūdžių, rūpintis tiek savų, tiek urėdijos teritorijoje esančių 24 tūkst. ha privačių miškų priešgaisrine apsauga, taisyti kelius, įrengti žmonėms poilsiavietes bei rekreacinius takus ir t. t. Visa tai nepadaroma plikomis rankomis.
Medienos ruoša jau mechanizuota
Trakų miškų urėdas džiaugiasi, kad urėdija jau turi neblogą miškų technikos parką. Pernai įsigijo naują medkirtę , kuria dieną naktį dirba trys operatoriai, per metus ji gali iškirsti ne mažiau kaip 40 tūkst. m³ medienos, t. y. apie 40–45 % viso gaminamo kiekio. Šiemet miškų urėdija įsigijo naują rąstvežę, paruoštiems sortimentams iš kirtavietės išvežti. Gera mašina, gerai dirba, nors miškų urėdas pripažįsta, kad, galvojant apie aptarnavimą, būtų patogiau turėti to paties gamintojo ir medkirtę, ir rąstvežę. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklės į tai neatsižvelgia, konkurse nulėmė 1 tūkstančiu litų pasiūlyta mažesnė kaina. Kas tas 1 tūkstantis litų, palyginti su visa mašinos kaina – daugiau nei pusė milijono litų verte.
Technikos veiksmingumas ypač matyti tada, kai tenka likviduoti praūžusių vėtrų padarinius. „Jei neturėtume rimtos technikos, neseniai būtume praradę kalnus medienos“, – sakė miškų urėdas V. Mierkis. ,,Nebūtume spėję laiku supjauti vėjalaužų į sortimentus, mediena būtų sugedusi, pamėlynavusi. Be to, darbas laužynuose daug sunkesnis, prireikia daug daugiau pjūvių, nekalbant apie tai, kad dirbti čia pavojinga.“
Technikos parkas didėja
Liepos mėnesį miškų urėdijos medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje Rūdiškėse mechanikai angare tyrinėjo naują autokelių medienvežį . Jis atsipirks per septynetą metų. Dar vienas „medienvežis jau tiek pat metų gabena medieną pirkėjams, jis geros būklės ir sėkmingai dirbs toliau. Gaila, kad tokia galinga mašina, su priekaba galinti vežti keliasdešimt kubų medienos, pernelyg apribojus leistiną svorį kelių saugojimo dingstimi, tegali būti prikrauta beveik tik iki pusės rungų. Medienai pervežti reikia daugiau reisų – tai ir papildomos kuro sąnaudos, ir atmosferos tarša. Po ilgos kelininkų ir medienininkų kovos tik šią vasarą pasirašytas įstatymas, leisiąs šiek tiek padidinti leistiną svorį – iki 48 t, jis įsigalios nuo 2013 metų.
Trakų miškų urėdija apdairiai išsaugojo savo degalinę, o degalų (jų per metus sunaudoja 300 t) atsigabena tiesiai iš Mažeikių, sutaupydama daugiau kaip 100 tūkst. Lt.
Urėdijoje mechanizuotai atliekama ir nemaža dalis kitų miško darbų. Prieš 7 metus įkurtame medelyne, kuriame išaugintais sodmenimis kasmet atkuriama ir naujai įveisiama apie 220 ha miško.
