Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, kurios leistų neapsvaiginto maistinio gyvūno skerdimą pagal religinių apeigų reikalavimus. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai ir prezidentės parašas.
ES leidžia skersti neapsvaiginus tik religinėms apeigoms
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija teigia, kad įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje.
„Nepalaikome iniciatyvos, kuria norima atverti kelią masiniam maistinių gyvūnų skerdimui neapsvaiginus. Tai yra brutalu. Skerdyklose gyvūnams yra baisi patirtis stebėti kitus paskerstus sukabintus gyvūnus“, - BNS sakė organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Europos Sąjungos reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.
Nepritaria ir skerdyklų vadovai
B.Kymantaitės teigimu, valstybės narės gali netaikyti religinių išimčių. Atitinkamos nuostatos, be jokių išlygų draudžiančios neapsvaigintų gyvūnų žudymą, taikomos Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Maltoje, Slovėnijoje.
„Lietuva taip pat yra pažengusi į priekį, ir toks įstatymas būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje“, - sakė ji.
Vienos iš keturių didžiausių skerdyklų Lietuvoje, bendrovės „Agaras“ vadovas Petras Vainoras sakė skeptiškai vertinantis bandymus Lietuvoje įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą. Pasak jo, tai nehumaniška ir pareikalautų didelių investicijų.
„Vertinu labai skeptiškai, tai yra žiaurus elgesys su gyvuliais. Nehumaniška tiek gyvulio atžvilgiu, tiek visiškai neatitinka mūsų tautos mentaliteto. Pagal Europos Sąjungą, pirmiausiai privaloma gyvulį apsvaiginti ir tik po to jį galima skersti. Ritualinio skerdimo atveju būtų kitaip“, - BNS sakė P.Vainoras.
Pasak „Agaro“ vadovo, ritualiniam gyvulių skerdimui tektų įsigyti specialią įrangą - rėmus, į kuriuos gyvulys įvaromas prieš skerdžiant, arba vadinamąjį „bokštą“, kuriame jis prieš skerdimą būtų pakabinamas žemyn galva.
„Tai būtų nemažos investicijos. Verslininkams įdomios naujos rinkos, tačiau kai klausimas prieina prie konkretaus darbo, neaišku, ar jos galiausiai atsivers“, - BNS sakė P.Vainoras.
Lenkai uždraudė
Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo sausio 1 dienos buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje.
Prieš uždraudžiant ritualinį skerdimą, Lenkija kasmet eksportuodavo apie 90 tūkst. tonų halalinio reikalavimus atitinkančios jautienos į musulmonų šalis, daugiausiai Turkiją, taip pat košerinės mėsos į Izraelį. Šio eksporto vertė siekė 250-350 mln. eurų (0,86-1,2 mlrd. litų) per metus.
Lietuvos žydų bendruomenė pasveikino siūlomas pataisas, ir teigė, kad jos būtų naudingos Lietuvos ekonomikai.
„Lietuvos žydų bendruomenė vertina šias pataisas teigiamai ir mano, kad jos bus naudingos Lietuvos ekonomikai ir užsienio investicijoms Lietuvoje. Košerinis skerdimas egzistuoja tūkstantmečius ir susijęs su giliomis žydų tradicijomis. Jis buvo leidžiamas ir A.Smetonos Lietuvoje“, - BNS sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Musulmonai valgo tik paskerstų neapsvaigintų gyvulių mėsą
Ji paaiškino, kad pagal Torą, gali būti valgoma mėsa, kuri atitinka dvi sąlygas - gyvulys turi turėti skeltas kanopas ir atrajoti. Gyvuliai, kuriuos leidžiama valgyti, turi būti paskersti pagal tam tikrą ritualinį skerdimo būdą, vadinamą „shechitah“, kad būtų sukelta kuo mažiau skausmo gyvūnui. Be to, prieš valgant mėsą būtinas visiškas kraujo pašalinimas iš jos, sakė bendruomenės pirmininkė.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovas muftijus Romas Jakubauskas laikėsi panašios pozicijos.
„Lietuvai atsivertų tam tikros eksporto galimybės į įvairias šalis. Lietuvos įmonėms tikrai būtų daugiau galimybių išsiplėsti, nes Lietuvoje rinka yra nedidelė“, - BNS sakė R.Jakubauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius sakė, kad musulmonai gali valgyti tik tokią skerdieną, kai gyvulys yra skerdžiamas sąmonės būsenoje, perrėžiant gerklę ir kaip įmanoma greičiau nuleidžiant kaip įmanoma daugiau kraujo.
„Kraujo jokiu pavidalu musulmonai negali vartoti. Skerdžiant gyvulį yra pasakoma, kad tai daroma Dievo vardu, tai simbolinė, religinė dalis. Praktinė ir estetinė dalis yra tai, kad kraujo neturi būti mėsoje“, - BNS sakė profesorius.
Pasak E.Račiaus, pagal islamo tradicijas, skersti gyvulį turėtų musulmonas, tai negalėtų būti daroma antisanitarinėmis sąlygomis.
Dabar įstatymas įtvirtina, kad „skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų, tačiau judėjų tikėjimą išpažino tik maždaug trečdalis iš jų. Surašymo metu šalyje buvo 2,7 tūkst. musulmonų sunitų.