Pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, šio būdo – fosforo „surišimo“ cheminiais junginiais -bandymui numatytas vienas mažas uždumblėjęs ežerėlis. Bet kuriuo atveju, prieš pasirenkant šį būdą taikyti platesniu mastu, bus įvertintas galimas poveikis aplinkai, atlikti visi reikiami tyrimai. Jis bus pasirinktas tik tada, jeigu išvada bus teigiama.
Šis būdas iš esmės skirtas tik vienai ežerų vidinės taršos problemai spręsti – fosforui, kuris yra pagrindinis uždumblėjimą skatinantis elementas, šalinti. Nuskendusios atliekos, užterštumas naftos produktais ir toksiniais junginiais bei kitokios ežeruose pasitaikančios problemos sprendžiamos kitais būdais.
Rengiant upių baseinų rajonų valdymo 2016-2021 m. planus, buvo išnagrinėtos visos galimos priemonės ir kitų šalių patirtis šalies vandens telkinių ekologinei būklei gerinti. Viena iš priemonių, dar netaikyta Lietuvoje, – tai surišti ežeruose esantį fosforą cheminiais junginiais. Šis metodas užsienyje taikomas gana plačiai – JAV, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt.
Mūsų šalyje ežerai dažniausiai valomi mechaniniu būdu. Tai veiksminga, bet labai brangu. Todėl iki šiol daugeliu atvejų buvo įmanoma išvalyti tik nedideles ežerų akvatorijų dalis. Be to, mechaninio valymo metu nuo dugno pakyla biogeninės medžiagos ar kiti teršalai, ir telkinio būklė gana ilgam laikui gali net gerokai pablogėti. Kad ji pagerėtų, reikia, kaip rekomenduoja mokslininkai, iki tinkamo gylio išvalyti beveik visą ežero akvatoriją, tačiau tam nėra pakankamai lėšų, ypač jeigu ežeras didesnis. Todėl buvo ieškoma pigesnių, bet veiksmingų metodų. Vienas iš jų ir galėtų būti fosforo surišimas, kadangi tai kainuotų maždaug 10 kartų pigiau nei mechaninis valymas. Ministerijos Vandenų departamento specialistai nėra gavę informacijos apie neigiamą šio metodo poveikį žuvims ar kitiems organizmams.
Pasigirdę nuogąstavimai, kad visos ES finansavimo naujojo periodo lėšos vandens telkinių būklei gerinti bus skirtos jų valymui cheminiais junginiais, A.Kniežaitės-Gofmanės žodžiais, neturi jokio pagrindo. Parama bus panaudota upių baseinų rajonų valdymo planuose numatytoms priemonėms. O tos priemonės – įvairiausios. Vienos skirtos upėms, kitos – ežerams. Dėl ribotų lėšų ežeruose daugiausia numatoma taikyti biomanipuliacines priemones (maistmedžiagių išnešimas pjaunant nendres-švendrus, įžuvinimas plėšriosiomis žuvimis mažinant fitoplanktono kiekį ir žydėjimus, didinant skaidrumą ir kt.), nes jų kaštų ir efektyvumo santykis yra geriausias.
