Ilgalaikis ir dažnai patiriamas stresas gali sukelti ne tik nervingumą, bet ir galvos svaigulį, raumenų ir krūtinės skausmus, dusulį ir kitus kvėpavimo sutrikimus. Be to, vairuotojai, dažnai veikiami ilgalaikio streso, gali tapti agresyviais arba elgtis neprognozuojamai. Tiesa, bandymų rezultatai parodė, jog bendra abiejų lyčių atstovų savijauta po streso panaši: praėjus 20 minučių po kelionės prie vairo intensyviomis eismo sąlygomis, 67 proc. moterų ir pusė vyrų teigė, jog jie streso nebejaučia.
Tragiškų pasekmių priežastis – vairuotojų nuovargis
Eismo ekspertų duomenimis, tolimųjų reisų vairuotojų patiriamas nuovargis ir net sekundinis užmigimas prie vairo yra viena iš dažniausių priežasčių, lemiančių autoįvykius.
Regensburgo universiteto (Vokietija) miego medicinos tyrimo centro duomenimis, kas ketvirtas automagistralėje žuvo dėl vairuotojo nuovargio.
Šis veiksnys sukelia dvigubai daugiau tragiškų pasekmių nei vairavimas išgėrus alkoholio. Monotonija, ilgalaikis vairavimas, nepatrauklus kraštovaizdis, neigiamai veikia vairuotojų dėmesingumą. Be abejonės, mieguistumą gali sumažinti tik visavertis miegas. Mokslininkai dar mažai ištyrę, ar vairavimo metu patirto fizinio ir psichinio krūvio padarinius galima neutralizuoti vairuotojams miegant poilsio aikštelėse prie automagistralių. Tad ar gali tolimųjų reisų vairuotojai kokybiškai pailsėti vilkiko kabinoje?
„Daimler“ koncernas kartu su Regensburgo universiteto miego medicinos tyrimo centro specialistais parengė studiją, kaip pašaliniai garsai ir naktinis transporto triukšmas poilsio aikštelėse prie automagistralių veikia vairuotojus. Tuo tikslu vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ MP2 1860 „Megaspace” kabina buvo tapusi tyrimų laboratorija.
Tyrimų rezultatai parodė, jog mieguistumą vairuotojams dažniausiai sukelia ilgesnis nei nustatyta vairavimo ir darbo laikas, stresas, griežti krovinio pristatymo terminai, gyvenimo būdas, bendra organizmo būklė ir kiti panašūs veiksniai.
Neigiamai visavertį vairuotojo poilsį veikia ir pašaliniai garsai, miego trukdžiai kabinoje dėl per didelio triukšmo, kurį sukelia veikiantys transporto priemonės agregatai – dažniausiai šildymo ar šaldymo įranga ir pan.
„Doc Stop“ medicinos pagalba vairuotojams
Siekiant padėti išspręsti tolimųjų reisų vairuotojų sveikatos problemas ir suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, nuo 2007 m. pavasario prie kai kurių didžiausių poilsio aikštelių Vokietijoje pradėti steigti medicinos punktai „Doc Stop“.
Kai kuriuose tokiuose punktuose budi kvalifikuoti medicinos specialistai arba nurodytu telefonu juos galima išsikviesti. Jei vairuotojo sveikatos sutrikimas nežymus ir nekelia pavojaus gyvybei, kai kuriais atvejais vairuotojas ir pats nurodytu adresu gali nuvykti pas netoliese dirbantį gydytoją.
Neatidėliotinos pagalbos paslaugos suteikiamos nemokamai, vairuotojas tik padengia savo kelionės išlaidas. „Doc Stop“ punktų tinklas Vokietijoje plečiamas daugelyje regionų – dabar šalyje savo paslaugas vairuotojams jau teikia 290 punktų. Netrukus „Doc Stop“ medicinos punktai pradės veikti ir Lenkijoje, Austrijoje bei Danijoje.
