Panevėžio gatvėse – naujos juodosios dėmės

 (10)
Po avaringoje sankryžoje įvykusios dar vienos avarijos Panevėžio valdžia atkreipė dėmesį į miesto juodųjų dėmių žemėlapį. Atlikus Panevėžio gatvių ir sankryžų pastarųjų trejų metų avaringumo analizę paaiškėjo, kad registruoti 592 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 26 žmonės, sužeista 659. Iš jų 2016 m. – atitinkamai 8 ir 156.
Šviesoforas
© DELFI / Karolina Pansevič

Daugelis avarijų įvyksta vis tose pačiose vietose. Panevėžyje yra 27 vadinamosios juodosios dėmės – tai sankryžos, gatvių atkarpos, kuriose per 4 metus užfiksuoti daugiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Per pastaruosius trejus metus mieste atsirado penkios naujos juodosios dėmės.

Kaip avaringos sankryžos pažymėtos Smėlynės, J. Basanavičiaus gatvėse. Po vieną tokią vietą turi Nemuno, S. Kerbedžio ir Ramygalos gatvės.

Klaipėdos gatvė – pavojingiausia

Tačiau pavojingiausia važiuoti Klaipėdos gatve. Čia yra net dešimt juodųjų dėmių vos ne kiekvienoje sankryžoje. Saugumo trūksta ties sankirtomis su Savitiškio, F. Vaitkaus, Kosmonautų, Tulpių, Ramygalos ir kitomis gatvėmis.

Viena baisiausių juodųjų dėmių Klaipėdos gatvėje yra sankryžoje su Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvėmis. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyriaus specialistės Rasos Meištės žiniomis, šioje sankryžoje 2016 metais užregistruoti net 6 eismo įvykiai. Trijuose iš jų sužeisti 4 asmenys. Šiais metais čia įvyko jau dvi avarijos, per kurias sužaloti 3 žmonės.

Paskutinis rimtesnis eismo įvykis minėtoje sankryžoje užfiksuotas sekmadienį, kai susidūrė du automobiliai „Mercedes“ ir „Volkswagen“. Vienas iš jų apvirto, išvartė kelio ženklus, kliudė šviesoforą, gatvės bortelį, apšvietimo stulpą. Per avariją vairuotojai didelių sužalojimų nepatyrė. „Volkswagen“ automobilį vairavęs jaunuolis pasakojo, kad važiavo Klaipėdos gatve degant žaliam šviesoforo signalui. O stiprų smūgį į mašinos šoną gavusi moteris nebeprisiminė, koks signalas jai degė.

Po šio incidento panevėžiečiai vėl sukilo kalbėti, ar ne laikas susirūpinti Klaipėdos, Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, jei čia taip dažnai įvyksta avarijos.

„Ši sankryža tikrai avaringa. Į minėtą statistiką neįtraukėme dar ir techninių eismo įvykių, kurie išsprendžiami vairuotojams užpildžius eismo įvykių deklaracijas“, – patvirtino R. Meištė.

Numatyta rekonstrukcija

Avaringa sankryža Klaipėdos gatvėje susirūpino ir Panevėžio valdžia. Nors miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna įsitikinęs, kad nesilaikant Kelių eismo taisyklių jokia nauja infrastruktūra sankryžoje negelbės, jis atskleidė, kad ir šioje vietoje kuriami rekonstrukcijos planai.

„Tai – viena iš numatytų naujų šviesoforo postų keitimo vietų. Kartu planuojama ir visa sankryžos rekonstrukcija. Tačiau kol kas vyksta derybos su privačiu investuotoju dėl šalia esančios paaukštintos automobilių stovėjimo aikštelės pertvarkos. Ji pagal reikalavimus turėtų būti sužeminta. Taip pat šalia išplatėtų gatvė ir matomumas vairuotojams pagerėtų“, – „Sekundei“ aiškino direktorius.

Jei dabar čia būtų įrengtas naujas šviesoforas, rekonstravus sankryžą jo vietą vėl reikėtų perkelti. O tai esą kainuotų apie 50 tūkst. eurų.

„Jei ne šiais metais tvarkysime šią sankryžą, tai kitais. Tačiau dar kartą pabrėžiu: ar naujas, ar senas šviesoforas – ir vairuotojai privalo laikytis eismo taisyklių“, – teigė T. Jukna.

Reikia pinigų

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Alvydas Šatas sako, kad Klaipėdos, Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža prašosi rimtos rekonstrukcijos. Čia esą reikėtų ir papildomo eismo juostos, ir šviesoforo signalų, leidžiančių sukti į kairę.

„Galima visokių priemonių sugalvoti – specialistų netrūksta. Tik tie patys vairuotojai neturėtų važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau mūsų planai susiję su pinigais“, – kalbėjo A. Šatas.

Savivaldybė šiais metais numatė skirti 218 tūkst. Eur eismo valdymo priemonėms. Daugiau dėmesio žadama skirti ir juodųjų dėmių žemėlapiui. Mažinant avaringumą tokiose vietose įrengiamos naujos saugumo salelės, kryptinis apšvietimas, rekonstruojami šviesoforai.

Pirma naujovė laukia jau nuo balandžio 1-osios. Šią dieną Panevėžyje nebeliks geltono mirksinčio šviesoforo signalo. Mat nustatyta, kad pusė visų eismo įvykių įvyksta būtent degant geltonam šveisoforui.

Faktai

Juodoji dėmė – tokia vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (įskaitinis eismo įvykis yra toks, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės). Juodųjų dėmių metodika Lietuvoje pradėta taikyti 2004 m. Ji pasiteisino, nes per dešimtmetį tokių dėmių sumažėjo septynis kartus. Ši metodika yra paprasta ir labai efektyvi priemonė, nes eismo įvykių koncentracijų vietose galima taikyti palyginti pigias ir greitai įgyvendinamas inžinerines eismo saugumo priemones, kurias įdiegus avaringumas tame kelio ruože sumažėja arba visai išnyksta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Santariškių medicinos įstaigų miestelyje statys daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę (3)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasirašė koncesijos sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia „UniPark“ antrine įmone „Latuna“, pagal kurią Santariškių medicinos įstaigų miestelyje (SMM) bus sukurta daugiaaukščių bei antžeminių stovėjimo aikštelių infrastruktūra su 2250 automobilių stovėjimo vietų. Į šios infrastruktūros sukūrimą įmonė „Latuna“ investuos 14 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ką būtina žinoti renkantis naujas padangas specialistas pažymėjo, kokių nepirktų (52)

Naudotos ar restauruotos padangos yra didelė problema, o jomis paprastai atsikratoma ne be priežasties, LRT RADIJUI sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina. Be to, pabrėžia jis, norint važinėti saugiai, būtina žinoti, kaip žymimi svarbiausi parametrai, pavyzdžiui, sukibimas su šlapia kelio danga ir stabdymo kelias, padangos dydis ir pagaminimo metai.

Užsienietį Vilniuje suglumino kelininkų darbas: kodėl buvo nusiaubta tobula gatvė? (84)

Sutikite, keistai atrodo kelininkai iš naujo remontuojantys ką tik sutvarkytą gatvę. Tačiau tokių situacijų nutinka, pasirodo, ne taip jau retai. Plušančius kelininkus Vilniaus pakraštyje, Mileišiškių gatvėje, išvydęs sostinėje gyvenantis Anglijos pilietis labai pasipiktino, tačiau paaiškėjo, kad pyktį sukėlusi priežastis yra visiškai banali.

Panaudotą alyvą deginantiems gyventojams – bauda iki 540 eurų (17)

Gyventojams panaudotos alyvos deginimas namų ar kitų patalpų šildymui užtrauks baudą iki 540 eurų. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, numatyta administracinė atsakomybė nežymiai sumažins nelegalius alyvų deginimo atvejus, tačiau iš esmės neišspręs alyvos atliekų surinkimo ir tvarkymo problemų, sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Nupiešė ateities viziją: kas laukia autoservisų ir „garažinių“ meistrų (108)

Lietuvos autoparko vidutinis automobilio amžius siekia 15 metų, tačiau palengva jį papildo elektromobiliai, o netolimoje ateityje planuojama integruoti ir savivaldžius automobilius. Keičiantis technologijoms privalės keistis ir juos prižiūrintys autoservisai, automobilių priežiūros specialistai ir jų darbo standartai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kokių artimiausių pokyčių galime tikėtis ir kur link pasuks automobilių priežiūros verslas?
Facebook draugai