Mat šviesoforai prie pervažų taip ir liko nepastatyti, apie artėjantį traukinį jokių įspėjamųjų garso ar šviesos signalų nei matyti, nei girdėti.

Kaimiškosiose vietovėse ūkininkams ir gyventojams kyla ypač rimtų problemų dėl kelius į laukus bei gyvenvietes užkirtusių geležinkelio pervažų. Prie vienos tokių neseniai žmonės rinkosi deryboms su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais, kad pervažose būtų įrengti šviesoforai.

Prasilenkta su logika

Nėra abejonių, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų rūpintis savo pervažų saugumu, tačiau kone visą atsakomybę kažkodėl norima užkrauti vietos gyventojams ir ūkininkams, iš kurių reikalaujama, kad geležinkelio pervažos būtų uoliai kontroliuojamos, užtvarai visada uždaryti, užrakinti.

Jei pastebimas bent mažiausias nusižengimas, tuoj pasipila grasinimai, kad pervažos išvis bus sunaikintos. Ir taip ne kartą jau mėginta padaryti, tačiau toks sprendimas atnešdavo daugiau bėdos nei naudos, nes žmonės vis tiek naudojosi keliais, o geležinkelio kliūtį įveikdavo kas kaip išmanydavo.

Beje, visi dar gerai pamena laikus, kai kiekviename kelyje prie pervažų veikė šviesoforai, šviesos ir garso signalais įspėjantys apie artėjantį traukinį. Naikinant pervažas jie daug kur buvo taip pat sunaikinti.

Tačiau kodėl rekonstravus senąją geležinkelio vėžę, kuri tapo net tarptautine, pervažose šviesoforai nebuvo įrengti, juk vėžės statusas ir jos intensyvumas lyg ir įpareigoja tai padaryti?
Ginčas dėl geležinkelio pervažos: važiuojantieji teberizikuoja

„Rail Baltica“ projekto administratoriai tikino, kad projekte nebuvo numatyta tokio tipo pervažose statyti šviesoforų. Kodėl? Juk tai viena svarbiausių saugumą pervažose užtikrinančių priemonių! Kiek vėliau geležinkelių vadovai pripažino, jog šviesoforus lyg ir gerai būtų įrengti, bet tai nemažai kainuoja ir nežinia, ar tam atsiras lėšų.

Vargsta ir gyventojai, ir geležinkeliečiai

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno geležinkelių infrastruktūros padalinio vadovas Vermutis Tamošiūnas, dalyvavęs susitikime su vietos gyventojais, kuriems aktuali Puskelnių kaime (Marijampolės sav.) esančios pervažos perspektyva, teigė, kad dėl pervažų, kur nėra įrengta signalizacija, vargsta ne tik gyventojai, bet ir geležinkeliečiai.

„Kasmet su savivaldybės atstovais apvažiuojame vietos pervažas ir apžiūrime, kaip jos funkcionuoja. Viskas lyg ir gerai, bet neseniai vieno traukinio mašinistas informavo, jog čia pamatė atidarytus užtvarus ir iš karto mums parašė raštą, kad pervaža neprižiūrima.

Jei yra intensyvus eismas keliu, o dabar didėja ir traukinių judėjimas geležinkeliu, susidaro rimta eismo saugumo problema, kurią būtina spręsti. Manau, jog vietos savivaldybė taip pat neturėtų likti nuošalyje ir imtis veiksmų.

Keista, kad šis kelias nėra traktuojamas kaip viešo naudojimo, tad ir pervaža įrengta ne kaip viešo naudojimo pervaža. Ji įforminta kaip kažkada padaryta ūkininkams, kad šie galėtų patekti į laukus. Tačiau šiuo keliu važiuoja ne tik jie, tad sunku nustatyti, kas neatsakingai palieka neuždarytus užtvarus.

Stebiuosi, kad per tokį kelią „Rail Baltica“ projektuotojai galėjo palikti pervažą be signalizacijos. Kažkas kažko tinkamai neapgalvojo, o gal ir pinigų ne viskam pakako.

Mūsų vadovai svarsto galimybę šią pervažą įforminti kaip viešo naudojimo ir pastatyti šviesoforus. Tačiau kol visa tai bus padaryta, turbūt praeis 3–4 metai, nes perspektyvos dėl realių veiksmų, deja, labai miglotos. Todėl kol kas mūsų prašymas toks: tie, kas pervaža dabar naudojasi, privalo uždarinėti užtvarus“, – ne priešiškai, o labiau draugiškai susirinkusius žmones informavo geležinkelių atstovas.

Jam antrino ir Kauno geležinkelių infrastruktūros Marijampolės meistrijos laikinai einantis kelio meistro pareigas Artūras Zdanys.

„Mūsų darbuotojai, beveik kasdien einantys geležinkeliu, pastebėjo, kad didžiausios prob­lemos ties šia pervaža, nes šiuo keliu nemažai važiuojančiųjų. Už kilometro esanti pervaža, kuria naudojasi tik trys gyventojai, tvarkinga. Tad čia būtina kažką daryti“, – tikino A. Zdanys.

Šviesoforai – gerai, bet su pinigais blogai

Ūkininkas Juozas Kairys teigė, kad uždaromos užtvaros pervažoje dabar tik papildoma kliūtis ir kol kas pakaktų čia esančio STOP ženk­lo, nes kiekvienas prie jo privalo sustoti ir įsitikinti eismo saugumu.

„Kiekvienas sustojęs apsidairys, ar neatvažiuoja traukinys ir ar gali važiuoti. O dabar reikia išlipti iš transporto priemonės, atidaryti užtvaras, vėl sėsti į transporto priemonę, pervažiuoti geležinkelį, vėl išlipti ir uždaryti užtvaras abipus bėgių.

Du kartus turi pereiti dviejų juostų geležinkelį. Tai labai nepatogu ir net pavojinga, nes per tą laiką tikrai gali atlėkti traukinys ir įvykti avarija.

Gerai, jei matomumas geras, o jei rūkas, lyja ar pūga – nieko nematyti. O šviesoforo signalas įspėtų apie artėjantį traukinį. Jo būtinai reikia“, – tvirtino ūkininkas.

Jam pritarė ir kiti susirinkusieji. Kad geležinkelio pervažose reikia įrengti šviesoforus, pritarė ir Marijampolės savivaldybės transporto tarnybos vyriausiasis specialistas Hendrikas Nagrodskis, kuris puikiai žino minėtą problemą ir jau daug metų dalyvauja pervažų apžiūrose.

„Visiems būtų saugiau ir patogiau, jei pervažose veiktų šviesoforai, tačiau tai nepigiai kainuoja ir kol kas negirdžiu, kad ta linkme būtų kas daroma“, – nelinksmą faktą konstatavo saugaus eismo specialistas.

Iš susirinkusių prie pervažos ūkininkų niekas neprisiėmė atsakomybės už jos priežiūrą, nes jei kas nutiktų, tektų už tai atsakyti, o spynų ir raktų visiems juk irgi nepridalysi.

Tad visi vieningai nutarė: reikia būtinai keisti pervažos ir kelio statusą, kreiptis į savivaldybę, išdėstyti problemą, o savivaldybė savo ruožtu turėtų susisiekti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ direkcija ir rasti visiems priimtiną sprendimą.