DELFI skaitytojas Jonas (vardas pakeistas) pasakoja sausio pradžioje sostinės Gurių gatvėje patekęs į avariją, kada į jo automobilį įsirėžė nevaldomas „Audi“.
„Pamačiau, kad automobilis lekia tiesiai į mane. Galvoju, kad jaunimas juokauja, nori pagąsdinti. Tada pamačiau, kad juokų čia nėra, staigiai sukau vairą į dešinę, bet vis tiek mane pagavo, smūgis didžiausias“, - pasakoja jis. Anot jo, kitą automobilį vairavusi moteris tvirtina, kad užmigo prie vairo važiuodama po naktinės pamainos. Ji įvykio neneigė, užpildė kartu deklaraciją ir išsiuntė draudikams.
„Užpildėm viską tvarkingai deklaraciją ir išsiskyrėm. Buvo atvažiavę ir policininkai, bet pasiūlė sutaupyti 200 litų ir įvykio deklaraciją parašyti mums patiems“, - sakė Jonas. Praėjus kelioms savaitėms po įvykio jis iš draudimo kompanijos gavo laišką, kad išmoka nebus išmokėta, nes pagal nuotraukas iš įvykio vietos ir deklaraciją nėra įrodymų, kad tokia avarija apskritai galėjo atsitikti, esą nesutampa automobilių pažeidimai. Jonas, savo nuostolius vertinantis 4200 Lt, neatmeta galimybės teisybės ieškoti teisme.
Draudikai: daugėja sukčių
Bendrovė „Seesam“, kurioje ir buvo apdrausta avariją sukėlusi vairuotoja, įvykio dėl kliento paslapties nekomentuoja.
„Kalbant bendrai, nepriklausomų ekspertų išvados draudimo bendrovėms padeda objektyviai išsiaiškinti įvykių aplinkybes ir nustatyti nesąžiningumo atvejus. Nesąžiningi draudėjų veiksmai tiesiogiai lemia didesnę draudimo paslaugų kainą, o tai iš esmės pažeidžia sąžiningų draudėjų interesus, kurie priversti mokėti didesnes draudimo įmokas, kad padengtų nesąžiningų draudėjų visai draudimo rinkai sukeltus nuostolius. Todėl atidžiai tirdamos žalas bei imdamos griežtų priemonių prieš nesąžiningus draudėjus, draudimo kompanijos visų pirma gina sąžiningų draudėjų interesus“, - rašoma įmonės atsakyme DELFI.
Tuo tarpu draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis tvirtina, kad draudikai neretai susiduria su sukčiavimo atvejais, kada inscenizuojami įvykiai, kad draudimas apmokėtų žalą, padarytą automobiliams anksčiau.
„Draudikai visą laiką, atsisakydami apmokėti žalą, pasitelkia ekspertus. Dažniausiai tai – teismo ekspertai, kurie turi geriausią patirtį. Taip pat atvejais, kai matoma, kad draudiminė žala, kuri atsirado dėl draudiminio įvykio, buvo gerokai mažesnė, irgi atsisakoma mokėti, nes traktuojama kaip sukčiavimas“, – aiškino A. Romanovskis. Jis pasakoja, kad sukčiai dažniau bando pasipelnyti iš naujai rinkose atsiradusių kompanijų, kurios dar nėra susipažinusios su tokiomis schemomis.
Pasak A. Romanovskio, net ir policijos pareigūnų užpildyta deklaracija nebūtinai bus neginčijamu įrodymu, jei draudikų ekspertai manys, kad gali būti sukčiavimo atvejis.
Jonas tvirtina, įtarimų sukčiavimu nesulaukęs ir tikisi, kad pavyks susitarti su draudimo kompanija, jei ne – bandys kreiptis į teismą.
