Tyrimo tikslas būtų išsiaiškinti ir pateikti vartotojams objektyvią, nešališką informaciją apie šiuos produktus bei ekonominę naudą naudojant vieną ar kitą produktą. Į komisiją prašoma įtraukti ir Lietuvos vartotojų asociacijos atstovą.
„Gavome ir pasipiktinusių vartotojų skundų, todėl manome, kad toks tyrimas būtų naudingas vartotojų ekonominiams interesams apsaugoti. Dyzelinu varomi du trečdaliai lengvųjų automobilių ir beveik visi komercinės paskirties automobiliai. Išlaidos degalams ypač veikia vartojamų prekių ir paslaugų kainas, todėl tiesiog būtina nešališkai ištirti, kokią įtaką šalies gyventojams ir ekonominiams valstybės interesams turi pokyčiai biodyzelino rinkoje“, - sako Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Paulius Mereckas.
Pasak jo, viešojoje erdvėje pasirodanti moksliniais tyrimais neparemta informacija apie geresnes vieno produkto savybes turėtų būti vertinama valstybiniu mastu.
Trečiadienį Biodegalų asociacija, vienijanti biodegalus ir jų komponentus gaminančias šalies bendroves, kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama ištirti, ar tarptautiniam koncernui „Neste“ priklausanti „Neste Lietuva“, reklamuodama savo degalus, neklaidina vartotojų, primena ELTA.
„Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atlikti skirtingų gamintojų dyzelino parametrų bandymai akivaizdžiai įrodė, kad „Neste“ reklamoje naudojami teiginiai yra klaidinami - dyzelino pirkėjai tiesiog permoka už neva geresnius degalus“, - teigia Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Skundu prašoma pradėti tyrimą ir įpareigoti „Neste Lietuva“ nutraukti teisės aktų neatitinkančios reklamos skleidimą, kuris nepagrįstai menkina Lietuvoje gaminamą rapsų biodyzeliną ir jo gamintojus. Dėl to gali sumenkti jų gaminamų degalų paklausa, nors dyzelino savybės, tyrimo duomenimis, niekuo nesiskiria nuo parduodamo kitose degalinėse.
VGTU Automobilių inžinerijos katedros mokslininkai, vadovaujami doc. dr. Alfredo Rimkaus, ištyrė ir palygino „Neste“, „Viada“ (buvusi „Lukoil“) ir „Statoil“ (dabar „Circle K“) degalinių tinkluose parduodamų dyzelinių degalų savybes.
Išvada, kurią padarė VGTU mokslininkai, atlikę dyzelinio variklio energetinių ir ekologinių rodiklių tyrimus varikliui veikiant įvairiais sūkiais ir apkrovomis bei naudojant „Ecto“, „Miles“, „Futura“ ir „Pro Diesel“ degalus, yra tokia: tirtų degalų sąnaudų litrais skirtumas neviršija matavimo paklaidos (1,25 proc.), todėl negalima teigti, kad vienų ar kitų degalų sąnaudos yra didesnės ar mažesnės.
Taigi laboratoriškai patvirtinta, kad realus bandytų 4 dyzelino rūšių ekonomiškumo skirtumas neviršija 1 procento. Tuo tarpu brangiausi iš bandytų „Pro Diesel“ degalai yra vidutiniškai 6 centais (t.y. 5-6 procentais, priklausomai nuo dyzelino kainos rinkoje) brangesni už kitų rūšių dyzeliną. Tad pirkėjas, sumokėjęs maždaug 6 proc. brangiau už degalus, negali tikėtis jokio efekto. Tuo tarpu patys šių degalų gamintojai pabrėžia, kad „Neste Pro Diesel“ leidžia pasiekti net iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas.
Šis testas parodė, kad nors skirtingose degalinėse įsigytu dyzelinu varomo automobilio sąnaudos skiriasi labai mažai, varikliui veikiant didesniu galingumu (atitinkančiu važiavimą 120 kilometrų per valandą greičiu), pačių brangiausių „Neste Pro Diesel“ degalų sunaudojimas yra net didesnis (7,24 litro) nei, pavyzdžiui, gerokai pigesnių „Ecto“ (7,19 litro). Tad vairuotojai per ilgesnį laiką tikrai gali sutaupyti į automobilių bakus pildami ne pačius brangiausius ir itin reklamuojamus degalus.
Laboratorijoje ant specialaus stendo buvo bandomas „Volkswagen Group“ 1,9 TDI (66 kW) variklis jam veikiant nuo 2000 iki 2500 aps/min. sukimosi dažniu, kiekvieną bandymą su skirtingais degalais kartojant 5 kartus.
Buvo tiriamos valandinės degalų sąnaudos svorio ir tūrio vienetais, išmetamųjų dujų dūmingumas, CO junginių ir azoto oksidų (NOx) koncentracija, variklio triukšmingumas bei kiti parametrai. Tyrimų metu gauti rezultatai parodė, kad skirtingose degalinėse pirkto dyzelino savybės skiriasi labai nežymiai, nėra nė vieno akivaizdaus lyderio, kurio savybės būtų geriausios visose kategorijose.
„Teikdami šį skundą siekiame ginti ne tik asociacijos narių, bet ir visų gyventojų bei įmonių, kurių transportas varomas dyzelinu, interesus. Manome, kad klaidinama reklama daro tiesioginę žalą dyzelino pirkėjams - jie tiesiog permoka už realiai tokios pat kokybės dyzeliną. Situaciją būtų galima lyginti su kelionių organizatorių reklama - sumokėjęs brangiau tikiesi gyventi ant jūros kranto, bet nuvykus paaiškėja, kad viešbutis yra už kilometro nuo jūros. Todėl ir prašome imtis priemonių, kad skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija neklaidintų vartotojų, o šalies dyzelino rinkoje būtų užtikrinta sąžininga konkurencija“, - pažymi M. Palijanskas.
„Reaguodami į vartotojų atstovų viešojoje erdvėje išreikštą susirūpinimą, norime užtikrinti mūsų esamus ir būsimus klientus ir pabrėžti, kad „Neste Lietuva“ laikosi ilgalaikės strategijos savo klientams siūlyti tik aukščiausios kokybės produktus. Tinklo degalinėse prekiaujame Suomijoje gaminamais degalais, tarp kurių - ir naujos kartos biodegalais praturtintas dyzelinas „Neste Pro Diesel“, - sakoma Eltai atsiųstame „Neste Lietuva“ generalinio direktoriaus Ringaudo Steikūno komentare.
Pasak „Neste Lietuva“ generalinio direktoriaus, tai - pirmasis pasaulyje dyzelinas, atitinkantis reikalavimus, kuriuos Pasaulinėje degalų chartijoje įtvirtino didžiausi pasaulyje automobilių gamintojai: BMW, „Ford“, „General Motors“ ir kiti. Šio dokumento 5 kategorijos degalams nustatytos specifikacijos yra kur kas griežtesnės už įprastus standartus ir neleidžia į dyzeliną maišyti vadinamojo pirmos kartos biodyzelino - riebalų rūgščių metilo esterio (RRME).
Ne mažiau kaip 15 proc. „Neste Pro Diesel“ sudaro dyzelinas, gaminamas pagal užpatentuotą NEXBTL (angl. - Next Generation Biomass to Liquid) technologiją. Ji gali būti naudojama aukščiausios kokybės degalų ir kitų produktų gamybai iš gyvulinės kilmės riebalų ir augalinių aliejų. Cheminė NEXBTL dyzelino sudėtis - tokia pati kaip ir tradicinio dyzelino, todėl jis tinka visiems dyzeliniams varikliams ir gali būti tradicinio dyzelino sudėtinė dalis.
Parduodamų degalų kokybę galime pagrįsti atliktų tyrimų ataskaitomis ir kitais duomenimis, sako R. Steikūnas. Anot jo, bandymus su šiuo dyzelinu ir lauko sąlygomis, ir laboratorinėje aplinkoje atliko Suomijos techninių tyrimų centras VTT, Tamperės taikomųjų mokslų universitetas, „Neste“ variklių laboratorija.
„Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros mokslininkų atlikto tyrimo komentuoti negalime - nesame gavę duomenų nei apie patį tyrimą, nei apie jo užsakovus, nei apie jo metodiką, nei apie gautus rezultatus. Tačiau esame pasiruošę bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis - pateikti joms turimą informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius parduodamų degalų kokybę ir jų savybes“, - sako „Neste Lietuva“ generalinis direktorius.
