As esu taip dažnai minima blondinė. Tiesa, ne „pupytė“, be sponsoriaus džipo, o su savo lizingine ekonomiška mašina. Vairuoju daugiau nei dešimt metų. Galvoju, kad visai neblogai. Bet visi juk taip galvoja? :) Įtariu, kad padarau visokių „lepsusų“ – ir būnu palydima man nebylių pyp pyp blondinė...
Atsiprašau visų iš anksto – aš tikrai netyčia. Kartais labai skubu – „naglai“ pravažiuoju gretutine juosta, tada nusišypsau ir pasiprašau įleidžiama. Kaip kompensaciją – kitą kartą įleidžiu ir kitus. Maža ką, gal tikrai žmogus labai skuba.
Kartais turiu būtinai atsiliepti į skambutį. Kartais pasitaiko, kad važiuoju antra juosta, nes noriu aplenkti „fūrą“, bet mane pasiveja išprotėjęs BMW ir pradeda mirksėti šviesomis, nes aš turbūt turėčiau lįsti po „fūra“. Taip, liaudies išmintis sako „duok durniui kelią“. Aš suprantu, kad liaudis dažniausiai būna teisi – bet „sorry“, aš turiu vaiką. Ir šiaip, noriu gyventi. Pravažiuoju „fūrą“, grįžtu į pirmą juostą – o BMW vairuotojas pavėluoja pasiekti savo tikslą kokiom 10 sekundžių…
Taigi, kas mane erzina? Labiausia – geronoriškumo ir tolerancijos stoka. Pati darau klaidų, bet negi nepasinaudosi proga pasisakyti, kas erzina ir priverčia išsprūsti vieną kitą nelabai cenzūrinį žodį kelių kolegų adresu :)
Aš stoviu prisiparkavusi „užpakaliu“ į judrią gatvę. Man reikia išvažiuoti. Bandau išvažiuoti įsijungusi atbulinę pavarą, užlaužusi kaklą seku kelią ir laukiu kelių džentelmenų ir džentelmenių. Dažniausia tenka laukti labai ilgai. Įdomiausia, kai mašinos sustoja prie raudono šviesoforo ir užtveria kelią. Visi stovi. Nes neduokdie, kažkas prieš save įleis vieną mašiną. Skandalas. Geriau įjungti „nieko nematau, nieko negirdžiu“ programą. Kadangi stengiuosi būti geranoriška, tai jau po kiek laiko išvažiavusi – džentelmenas (ė) anksčiau ar vėliau atsiranda – galvoju, kad tie žmonės tiesiog LABAI skubėjo. Padeda :)
Panašiai būna, kai tavo juostoje atsiranda kliūtis – avarija, ar šiaip užgesusi mašina. Ir tau reikia kažkaip persirikiuoti į kitą juostą. Jei stovi kamštyje, tuomet paprasčiau. Bet jei eismas normalus – tuomet nusiteik stovėti ilgai – retai kas nors pristabdo, kad tu galėtum įvažiuoti į sekančią juostą. Vėlgi – žmonės tikriausia labai skuba. O gal nemato tavo įjungto posūkio. O gal šiaip „ne mano daržas, ne mano pupos“.
Dar vienas įdomus pastebėjimas – pėstieji. Pritariu, kad vairuotojas neša didesnę atsakomybę, nes jis valdo techniką ir yra pavojingesnis. Bet turbūt ne veltui yra sugalvotos pėsčiųjų perėjos? Ne veltui jiems siūloma nešioti atšvaitus ir šiaip, pasikartosiu – būti geranoriškiems.
Ypač dažna situacija prie Kalvarijų turgaus. Taip taip, kartais pasijuntu kaip važiuodama per pėsčiųjų zoną – tik spėk stoti, kol kokia bobulytė su savo vėžimėliu pravažiuos pro važiuojamąją dalį. Arba tamsoje išnyrantys vaiduokliai? Kam neteko susidurti su jais, tais, kurie išnyra prieš tavo mašiną tamsoje ir tau tik belieka padėkoti Dievui, kad neužvažiavai ant jų.
Arba perėjos. Suprantu, jos skirtos pėstiesiems, ir mums, vairuojantiems reikia būti itin atidiems artėjant prie jų. Bet gal nereikėtų išnirti staiga (būna, kad beveik bėgte). Tu ant stabdžių – ir su aukščiausiojo padėjimu – ar nieks į tave neįvažiuos, ar tu pats neužvažiuosi į tą drąsų stiprų vikrų pėstįjį (ypač jei slidu). Suprantu, kad perėja. Bet negi taip sunku sustoti ir palaukti, kol sustos mašina. Tiesiog, saugant savo brangų kailį. Negi paguos, kad kaltas vairuotojas, jei pats gulėsi sugipsuota koja? Arba – tau posūkis į kairę, rodyklė dega itin trumpai, pėsčiajam mirga raudonas žmogeliukas, bet jis nusprendžia eiti. Jei pasignalizuoji – labai nustebęs pasižiūri... Į tave. Ne į šviesoforą.
Vairuotojai, kurie parkuojasi taip, kaip išeina iš pirmo karto. Nesvarbu, kad per dvi vietas – negi gaiši laiką, per keletą kartų ištiesindamas mašiną ir pagalvodamas apie kitus? Bet gal tiesiog žmogus nemoka? Bet gal tada ir į gatves nereikėtų važiuoti, kol neišmoksti parkuotis?
Kas mane dar erzina? Žmonės, važinėjantys pustuščiu baku ir užgestantys vidury sankryžos. Mikroautobusai, stojantys bet kur ir bet kada. Vairuotojai, piktybiškai neįleidžiantys įvažiuojančiųjų iš šalutinės nereguliuojamos gatvės. Vairuotojai vyrai, kurie vietoj to, kad padėtų, pikdžiugiškai stebi, kaip moteris parkuojasi sudėtingoje situacijoje arba bando išvažiuoti iš pripustyto kiemo. Vairuotojai, kurie rieda antra juosta lėtai. Tie, kurie važinėja be šviesų (vieną kartą tunelyje besirikiuodama, vos neįvažiavau į vieną tokį) ir kurie nerodo posūkių. Tie, kurie esant kamsčiui, įvažiuoja į sankryžos vidurį ir ten užstringa, taip sustabdydami eismą. Apskritai, mane erzina vairuotojai, kurie pamiršta, kad kelyje jie ne vieni. Beje, pavojingai nardantys tarp juostų manęs neerzina. Jie man kelia siaubą...
O pabaigai – siūlau visiems visada elgtis taip, kaip norime, kad elgtųsi kiti. Svarbiausia – pradėti nuo savęs :)
Nerija
