„Visuomenė dažnai linkusi manyti, kad eismo įvykis tėra vieno ar daugiau automobilių susidūrimas, per kurį daugiau ar mažiau nukenčia žmonės. Tačiau pažvelgus giliau nesunku suvokti, jog avarijos - kur kas sudėtingesnis reiškinys, liečiantis ne tik atskirus individus, bet ir visą valstybę“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vigilijus Sadauskas.
Saugaus eismo ekspertas skaičiuoja, kad vieno asmens žūtis per eismo įvykį valstybei 2009 metais galėjo kainuoti 1,8 mln. litų, o sužalojimas – 150 tūkst. litų. Pernai Lietuvoje žuvo 370 žmonių ir dar beveik 4500 buvo sužeista, tad bendras nuostolis valstybės iždui sudarė apie 1,34 mlrd. litų.
Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, prieš trejus metus valstybė dėl žuvusių ir sužeistų per avarijas žmonių prarado apie 5 mlrd. litų, prieš dvejus – 3 mlrd. litų, o pernai – daugiau kaip 1 mlrd. litų.
Eismo įvykio kainos modelis, pagal kurį skaičiuojama žala, sudarytas iš 5 komponentų. Kiekvienas jų apima tokias sritis kaip žmonių sveikata, žala turtui, tyrimai, gelbėjimo darbai, produktyvumo praradimas.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad kasmet ES valstybėse padaroma 1,3 mln. avarijų, per jas žūva apie 40 tūkst. žmonių, dar 1,7 mln. eismo dalyvių patiria įvairių sužalojimų. Pagal daugelyje pasaulio šalių naudojamą eismo įvykio kainos modelį apskaičiuota, kad ES valstybių ekonominiai nuostoliai dėl eismo nelaimių per metus sudaro apie 550 mlrd. litų.
