„Rotary Vasara“ stovykloje – kartingo viliotinis

Išlaikyti 70 bamblių dėmesio koncentraciją ir tylą auditorijoje ilgiau nei 5 minutėms ko gero yra sunkiau nei sulaukus 70 pirmą kartą padaryti špagatą. Tradicinėje savaitės trukmės stovykloje „Rotary Vasara“, kasmet sukviečiančioje mažuosius poilsiautojus iš vaikų namų ir nepasiturinčių daugiavaikių šeimų, šiais metais toks triukas beveik tobulai pavyko kartingo meistrui Gustui Grinbergui.

Italijos „Rok Nord“ kartingo čempionato „Rok Junior“ klasėje pirmaujantis Gustas (beje, praėjusiais metais vaikinukas tapo Pasaulio „Rok Junior“ kartingo klasės vicečempionu) dažniausiai būna priverstas jaudintis ar be tėvų palydos bus įleistas į lėktuvą ir ar pavyks apsistoti viešbutyje be papildomo susirašinėjimo su tėvais seanso – daugeliu atvejų dėl tokius dalykų galima daryti sulaukus 18 ar bent jau 16 metų.

Kovo mėnesį G. Grinbergui sukako 14 metų, o Lenkijoje ir Italijoje sportuojančiam vaikinukui savarankiškai keliauti (kai drauge negali vykti nei tėvas, nei mama, nei vyresnioji sesė) tenka antrą sezoną.

„Rotary Vasara“ stovykloje Gustui buvo dar vienas pirmas kartas, kai greta nebuvo nieko nei iš artimųjų, nei iš „Birel Art Poland“ komandos, kurios nariu yra vilnietis, todėl kalbėti prieš didžiulę auditoriją ir pasakoti apie kartingo ypatumus teko visiškai vienam. Vienintelis dalykas, už kurio iš bėdos galima slėptis – profesionalioms kovoms paruoštas kartas, pasiskolintas iš komandos „Lenktynių linija“ (visa paties G. Grinbergo technika šiuo metu laikoma Italijoje). Tačiau šios komandos vadovo ir trenerio Martyno Tankevičiaus taip pat nėra greta, nes ant nosies Lietuvos kartingo čempionato etapas...

„Prezentacijos pradžioje virpėjo kojos, bet paskui viskas buvo gerai“, – prisipažino G. Grinbergas.

Gerą valandą pasakojęs, kodėl būtent nuo kartingo savo karjerą pradeda visos didžiausios automobilių sporto žvaigždės, kaip šie mikro automobiliukai ruošiami lenktynėms, kiek komplektų padangų sudrožiama per vieną treniruočių ar varžybų savaitgalį, kiek tokia technika kainuoja, kaip greitai važiuoja ir, žinoma, kas kiek kainuoja.

„Rotary Vasara“ stovyklos didžiojoje salėje pakabintame ekrane rodydamas nuotraukas ir filmuotus įsimintiniausius lenktynių epizodus, Gustas didžiulio būrio savo bendraamžių ir gerokai jaunesnių vaikų dėmesį išlaikė iki pat paskutinės susitikimo minutės. Jei po to tarp mažųjų stovyklautojų būtų surengta apklausa – „kuo norėtum būti užaugęs?“ – ko gero du trečdaliai atsakymų būtų panašūs kaip viename puode kietai virti kiaušiniai. Paradinė lenktynių pusė iš tiesų nepaprastai patraukli.