„Mes šios pergalės siekėm bemaž dešimt metų, todėl ji iš tiesų labai saldi. Laimėjome, nes gerus rezultatus demonstravome nuo pat pirmo greičio ruožo, o ne todėl, kad varžovai pralaimėjo. Šįkart viskas sekėsi nuo pat tos akimirkos, kai nusprendėme startuoti nauju automobiliu - iš „Subaru Impreza“ persėdome į „Mitsubishi EVO VIII“. Kadangi ši rokiruotė įvyko likus dviems savaitėms iki „Halls Winter Rally“ pradžios, turėjome keletą bemiegių naktų. Komanda velniškai gerai padirbėjo ir mes viską spėjome atlikti. Be to, sklandžiau, nei galima tikėtis, prisijaukinau naujus automobilio valdymo principus – buvau įpratęs važiuoti su galinius varančius ratus turinčia technika. Su „Mitsubishi“ reikia lėkti kur kas agresyviau ir drąsiau, o kai kuriose situacijose netgi vairą sukti į priešingą pusę. Labai seniai norėjom susigrumti su lyderių trejete nuolat važiuojančiais vyrais ir tikrai labai džiaugiamės, kad viskas pavyko taip sklandžiai“, – po finišo įspūdžiais dalijosi M. Samsonas.
Antrą vietą bendroje įskaitoje užėmę Martynas Samuitis su Ramūnu Šaučikovu buvo kiek santūresni, tačiau savo rezultatą taip pat vadino „teisingu“.
„M. Samsonas sutrypė mūsų strategijas: išvakarėse norėjome, kad pagrindinę varžybų dieną kažkas iš konkurentų važiuotų priekyje ir valytų kelią, nes šis darbas iš tiesų yra nedėkingas ir beveik visada trukdo lėkti maksimaliai dideliu tempu. Tačiau Martyno šitie dalykai nė kiek nepristabdė – jis ir šeštadienį diktavo tempą. Be to, mes patys 5 GR po vieno tramplino pralėkėme sankryžą, todėl praradome dar keliolika sekundžių, kurių atsilošti taip ir nespėjome. Tada sutelkėme dėmesį į gynybą nuo atakavusio Ramūno Čapkausko, kuris pats neišvengė klaidų ir mūsų užduotį gerokai palengvino“, – pasakojo R. Šaučikovas.
Trečioje vietoje likęs Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažas po finišo prisipažino, kad nors šįkart „Halls Winter Rally“ nekamavo jokie didesni technikos kaprizai, visgi lenktynės buvo alinančiai sunkios.
„Pasiektas rezultatas iš vienos pusės objektyviai atspindi tai, kaip mes paruošėm „namų darbus“. Iš tiesų, po niūrios praėjusio sezono pabaigos, buvo svarstymų, ar nereikėtų kabinti šalmo ant vinies. Kai vis dėlto ryžomės startuoti, su ralio išvakarėse ant ratų pastatytu automobiliu neturėjom galimybės pasivažinėti ir pirmas žieminis testas buvo surengtas jau atvažiavus į Uteną. Deja, viskas klojosi ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Važiavimas man buvo tarsi „katorga“ ir turiu prisipažinti – laukiau, kad varžybos kuo greičiau pasibaigtų. Pats nesijaučiau gerai ir automobilis neklausė tiek, kad aš norėčiau tęsti“, – kalbėjo V. Švedas.
Po „Halls Winter Rally“ finišo pavargęs atrodė ir žieminio ralio festivalio pagrindinis architektas Benediktas Vanagas. Jo teigimu, šis renginys reikalauja išskirtinai daug žmogiškų jėgų ir kantrybės.
„Šiųmetinis ralis – devintasis įskaitant tą, kurį teko atšaukti dėl gamtos kaprizų. Tačiau iš tiesų 2008-aisiais mes turėjome kone dvigubą krūvį, nes dėl nežiemiškai šiltų orų lenktynių datą nukėlėm iš sausio į vasario pabaigą ir iš esmės buvom pasiruošę dvejoms varžyboms. Kiekvienas toks dalykas kainuoja labai daug žilų plaukų galvoje ir žuvusių nervų ląstelių. Visa laimė, kad pavyko suburti labai stiprią komandą, kuri sugeba susitvarkyti su pačiais sunkiausiais iššūkiais“, – apibendrindamas pasibaigusias varžybas pastebėjo B. Vanagas.
Beje, šįkart oro sąlygų kaita taip pat buvo išskirtinai didelė: jei penktadienio vakarą greičio ruožuose karaliavo žiema, tai šeštadienį ledą dažnai tirpdė pavasariškas lietus. Sportininkus tai vertė itin tiksliai laikytis „švarios“ važiavimo trajektorijos, nes nuslydus į šalį viso labo 15-20 centimetrų sukibimas į blogąją pusę pasikeisdavo neatpažįstamai.
Dar vienas dalykas, kuriuo privalu pasidžiaugti – akivaizdžiai pasikeitęs pačių ralio meistrų požiūris į pasirengimą lenktynėms ir viešuosius ryšius. Jei anksčiau šiems dalykams dėmesio tekdavo tik trupiniai, tai dabar visa viešoji erdvė buvo užpildyta dūzgesiu, kaip pilotai duoda kraują, mankštinasi kartodromuose, glosto šunis ir verda panašioje veikloje, kuri socialiniuose tinkluose sulaukia gausybės „like“.
„Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau komandų suvokia žaidimo taisykles ir nustoja jas ignoravę. Nesijaučiu šioje srityje lenktynininkus ko nors išmokęs, tačiau faktas, kad jiems atsivėrė akys. Ralis nėra nei žaidimas, nei pramoga – tai labai rimtas darbas, gerokai peržengiantis technikos paruošimo ir vairavimo įgūdžių šlifavimo ribas. Kuo profesionaliau tai darys ralio čempionato dalyviai, tuo geriau bus visiems. Čia klasika – kai rinkose buvo pradėtas reklamuoti nealkoholinis „Pepsi“ gėrimas, „Coca-Cola“ pardavimai taip pat išaugo kone dvigubai“, – šypsojosi B. Vanagas.
