Jei jums į rankas kada nors buvo pakliuvusi rimtesnės knyga apie technikos istoriją greičiausiai jau žinote atsakymą. Elektromobilių idėja pažangiąją žmonijos dalį jau buvo apsėdusi. Netgi ne vieną kartą. Tiek dabartinis skepticizmas, esą kol kas elektra varomos mašinos pernelyg riboja įprastus keliaujančiųjų poreikius, tiek euforija, kad pagaliau rasta lygiavertė alternatyva brangiems naftos produktams, iš tiesų jau buvo patirti.
Bet kokiu atveju pirmieji garo variklius turėję vežimai buvo tokie gremėzdiški, nesispjaudantys dūmais ir žiežirbomis, kad arkliai jų baidydavosi, o dievobaimingi parapijonys konstruktorius įtarinėjo susidėjus su nelabuoju. Pasirodžiusios viešumoje tokios mašinos dažnai būdavo apmėtomos supuvusiais kiaušiniais ir lydimos prakeiksmų.
Todėl visiškai natūralu, kad kai tik 1832-aisiais buvo sukonstruoti pirmieji elektros varikliukai – ši garbė priskiriama vengrui Anyos Jedlik – greitai pradėta ieškoti būdų, kaip juos įdarbinti sukant vežimų ratus. Pastarąjį sprendimą pirmasis sugalvojo škotas Robertas Andersonas ir amerikietis Thomas Davenportas, tapę šiuolaikinių akumuliatorių krikštatėviais ir sugalvoję, kaip į kelionę pasiimti šiek tiek elektros. Deja, jų baterijas pavykdavo įkrauti tik vieną kartą, todėl naudotis išradimu buvo, švelniai tariant, nepatogu.
Švino rūgšties pagrindu veikiantį akumuliatorių sugalvojo prancūzų fizikas Gastonas Plante 1859-aisiais (dviem dešimtmečiais anksčiau vokiečių inžinierius Gotlybas Daimleris sukūrė pirmąjį automobilio vidaus degimo variklį). Pakartotinai pakraunamas energijos rezervuaras padėjo pamatus elektromobilių konstravimui.
Kodėl turėdami tokias geras startines pozicijas elektromobiliai buvo pasiųsti į nokdauną ir ilgam nugrimzdo į užmarštį? Priežastys beveik tokios pačios, kaip ir šiandieniniai elektromobilizacijos „stabdžiai“. Pirmiausia, tuomet naudoti švininiai akumuliatoriai buvo mažos talpos, todėl mašinos galėdavo įveikti nedidelius atstumus. Antra, jų svoris darydavo transporto priemones paversdavo gremėzdiškais monstrais. Trečia – benzinas anuomet buvo neįtikėtinai pigus, todėl visą dėmesį skirti vidaus degimo variklius turintiems automobiliams atrodė kur kas išmintingiau.