Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas, Žemės ūkio rūmų tarybos narys Česlovas Tallat-Kelpša sako, kad karantinas žvėrelių augintojams smogė finansiškai.
„Taigi, kai sustabdyti aukcionai, mes, augintojai, nebeparduodame kailių, nebegauname nė cento, ir pradeda trūkti apyvartinių lėšų, kurios būtinos norint auginti žvėrelius. Ankstesniais metais kovo pabaigoje mes būdavome pardavę 30-40 procentų praėjusių metų produkcijos. Šįmet nepardavėme nė vieno kailio.
Antras smūgis – Lietuvoje veikiančių bankų veiksmai. Nors mes atitinkame net griežčiausius finansinius reikalavimus, tačiau kreipiantis paskolos, atsakymas girdimas vienas: „Ne!”. Be paaiškinimų, be argumentų. Priežastis – ne pandemija. Galiu tik nujausti, – dėl to, kad mes užsiimame kailinių žvėrelių auginimu. Kai kas pasakys, kad tai yra žvėrelių augintojų reikalas, o Vyriausybė negali bankams nurodinėti, kam skolinti, o kam neskolinti“, – sakė LŽAA vadovas.
Jis primena, kad žvėrelių augintojų Lietuvoje nėra daug, bet jų įtaka šalies žemės ūkiui yra labai didelė. Jų dalis sudaro per 8,5 proc. viso Lietuvos žemės ūkio eksporto.
„Ar esant tokiems rezultatams vis dar reikėtų aiškinti, kad mes valstybei nesvarbūs, kad mūsų įnašas į šalies biudžetą neženklus ir kad mums kylančias problemas turėtume spręsti tik mes patys?
Štai šįmet deklaravome per 320 tūkst. žvėrelių patelių ir sėkmės atveju 2020-aisiais mes galėtume pasiekti net 50 proc. grūdų eksporto lygį! Mes neprašome valstybės paramos, tik prašome mus laikyti lygiaverčiais rinkos dalyviais“, – ragina atsakingus asmenis atkreipti dėmesį į problemą Č. Tallat-Kelpša.
Jo duomenimis, Kopenhagoje pradedami bandymai organizuoti kailių aukcionus nuotoliniu būdu, tačiau net sėkmės atveju Lietuvos žvėrelių augintojų padėtis iš esmės nepagerės.
„Kreipiausi į Seimo narius, diskutavome Seimo Kaimo reikalų komitete. Apie šią problemą lyg ir buvome susitarę kalbėtis su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu, tačiau nepavyksta su juo susisiekti. Šią savaitę kiekvieną dieną net po kelis kartus jam skambinu telefonu, tačiau kitoje ragelio pusėje – tyla.
Ko tikiuosi iš ŽŪM? Tikrai nesitikiu, kad ministerija nurodys bankams teikti paskolas. Tačiau tikiuosi, kad valstybė gali ir turi teisę, o gal ir pareigą, bent paraginti bankus, kad šie neskirstytų klientų pagal „patinka – nepatinka“. Manau, kad toks prašymas ar net reikalavimas laisvos rinkos sąlygomis yra teisėtas. Jeigu bankai veikia laisvoje demokratinėje šalyje, tai ir turi visiems klientams sudaryti vienodas sąlygas“, - įsitikinęs Žemės ūkio rūmų tarybos narys ir šalies žvėrelių augintojus jungiančios organizacijos vadovas.
