„Todėl jau dabar būtina įvertinti šių sprendimų ilgalaikį poveikį“, – pabrėžė ji.
Ekonomistė palankiai įvertino Latvijos vyriausybės paskelbtas paramos ekonomikai priemones, tačiau teigė mananti, kad jos kol kas yra nepakankamos, nes kitos valstybės planuoja jas kur kas solidesnes.
L. Zorgefrėjos žodžiais, ypatingai svarbi tiesioginė parama – pavyzdžiui, pašalpos už prastovas, kurias reikia skirti darbuotojams labiausiai nuo krizės nukentėjusių įmonių, neskirstant jų pagal ekonomikos sektorius.
„Parama taip pat reikalinga socialiai neapsaugotiems žmonėms, kurie naudojosi specialiais mokesčių režimais – jie negali būti laikomi mokesčių vengėjais, neturinčiais teisės į paramą“, – sakė L. Zorgefrėja.
Pasak jos, krizė „atsijos“ neproduktyvias, nesąžiningas įmones, nes parama tiems, kas ir iki krizės vos laikėsi arba nemokėjo mokesčių, ilgalaikėje perspektyvoje nepageidautina.
L. Zorgefrėjos teigimu, viena iš šios krizės pamokų bus supratimas, kokia svarbi sveikatos apsaugos sistema ir pakankamas jos finansavimas.
„Virusas taip pat privers įmones ir valdžios institucijas susimąstyti, ar pakankamai investuota į skaitmeninius sprendimus, ar neverta ir „taikos metu“ dalį pasitarimų bei konferencijų perkelti į internetą“, – pridūrė ekonomistė.