Tačiau orlaivių pilotams ir aviacijos srityje besisukantiems specialistams skrydžiai neretai pasiūlo ir kitokios patirties. Įprotis sutelkti dėmesį būnant lėktuve jiems tarsi į kraują įaugęs, todėl net tada, kai orlaivio nepilotuoja ir sėdi patogiai įsitaisę jo salone, jie norom nenorom pastebi tai, kas neužkliūva greta esantiems keleiviams.
Norėdami išsiaiškinti, ką pastebi orlaivių pilotai sėdėdami keleiviams skirtame salone, svetainės „Business Insider“ žurnalistai pakalbino du oro transporto bendrovėse dirbančius pilotus, taip pat apibendrino platformoje „Quora“ pateiktus atsakymus.
Apledėjimas
Nors daugeliui keleivių didžiausią išgąstį paprastai kelia turbulencija, Denverio universitete „Metropolitan State University“ dėstanti pilotė Tanya Gatlin tvirtina, kad šis reiškinys tikrai nėra toks pavojingas kaip daugelis mano.
„Dėl to neįvyksta katastrofų ir nekyla grėsmių saugumui“, – sakė ji svetainei „Business Insider“.
Kur kas didesnį nerimą T. Gatlin kelia ledas. Ledas ir sniegas nuo lėktuvų pašalinami dar prieš jiems pakylant, be to, orlaiviai yra padengti specialia medžiaga, neleidžiančia susidaryti ledui skrydžio metu. Nuo ledo apsaugančios priemonės po kurio laiko, deja, tampa nebeveiksmingos.
Problemų gali iškilti tada, kai prieš nusileidimą sumažinamos lėktuvo variklio apsukos.
„Nusileidimo trajektorija yra labai trumpa, todėl ją įveikti reikia palyginti greitai, ir nepaleidus variklio tuščiąja eiga to padaryti tiesiog nepavyktų“, – sakė pilotė.
Vadinasi, besileidžiančio orlaivio varikliai neišskiria tiek šilumos, kiek kylančio, todėl didėja tikimybė, kad lėktuvas apledės, o tada sklandžiai nusileisti gali būti sudėtinga.
Įtartini kvapai
Kvapai neretai gali labai aiškiai signalizuoti apie lėktuve kilusias problemas, dažnai susijusias su variklio triktimis ar degalams skirtų sistemų gedimais.
„Visada pravartu įsiklausyti į garsus, tačiau keleiviams skirti salonai paprastai gerai izoliuoti, todėl problemas nurodančius garsus išgirsti sunku. O štai kvapas sklinda gana laisvai, be to, kai kuriuos kvapus, kaip antai degalų, hidraulinių skysčių, pernelyg įkaitusio oro, palyginti nesunku atpažinti“, – portale „Quora“ rašo buvęs Tarptautinės oro transporto asociacijos saugumo skyriaus vadovas Tomas Farrieris.
Šviesos kritimo kampo pokytis
Patyrę pilotai puikiai žino, kad staiga pakitęs į salono langą krentančios šviesos kampas gali reikšti, jog lėktuvas keičia kursą.
„Netikėtas ir akivaizdus į langą krentančios saulės šviesos kampo pasikeitimas yra pirmas ženklas, kad lėktuvas keičia kursą“, – teigia T. Farrieris.
Pranešimas apie skrydžio atidėjimą
Daugelis lėktuvų keleivių kažkodėl nemano, kad po pranešimo apie skrydžio atidėjimą turi sulaukti išsamaus paaiškinimo, kodėl priimtas toks sprendimas. Tačiau pilotas Patrickas Smithas, vedantis kelionėms lėktuvu skirtą tinklaraštį „Ask the Pilot“, yra tvirtai įsitikinęs, kad paaiškinimas turi būti pateiktas.
„Pasijuntu ne juokais sunerimęs, kai man sėdint salone pranešama apie skrydžio atidėjimą arba iš viso neperspėjus lėktuvas ištisas 25 minutes be jokios akivaizdžios priežasties prastovi ant aerodromo riedėjimo tako. Beje, koks nors nekonkretus arba sunkiai suvokiamas paaiškinimas tokiais atvejais gali sukelti dar daugiau sumaišties“, – sakė lėktuvo pilotas.
Juk akivaizdu, kad skrydžio atidėjimo priežastį tikrai įmanoma nurodyti taip, kad keleiviams ji būtų suprantama.
„Bet ką galima paaiškinti taip, kad visiems būtų suprantama. Tereikia tinkamai suformuluoti pranešimą ir laiku jį paskelbti“, – sakė P. Smithas.
Nusileidimo rutina
Tiek pilotai, tiek skrydžių palydovai prieš lėktuvui leidžiantis laikosi griežtai sustyguotos procedūros. Daugelis keleivių apie netrukus įvyksiantį nusileidimą paprastai sužino tik pasigirdus tradiciniam nurodymui pasistatyti sėdynių atlošus ir užlenkti priešais esančius padėklus. Tačiau kai kurie pilotai apie tai, kad ruošiamasi leistis, sužino likus kelioms sekundėms iki pasigirsta atitinkami pranešimai.
„Daugelis keleivių nepastebi, kaip prieš pat leidžiantis į žemesnį nei 3 tūkst. metrų aukštį lėktuvo skridimas suvienodėja, – portale „Quora“ rašo Hachi Ko. – Pajutęs tą stabilumą galiu spėti, kad pilotas peržvelginėja kontrolinį sąrašą. Kaip tik tada atsisuku į skrydžio kaimyną ir gestu parodau, kad netrukus pasigirs pranešimas. 50 proc. atvejų po 4–5 sekundžių taip ir įvyksta.“
Kur yra avarinis išėjimas
Orlaivių keleiviai paprastai nesivargina sutelkti dėmesio į su saugumu susijusias instrukcijas, tačiau salonuose sėdintys pilotai gerai žino, kokia svarbi informacija tuo metu pateikiama. Pavyzdžiui, avarinio nusileidimo atveju vargu ar pakaks laiko susiorientuoti, kur yra avarinis išėjimas.
„Visada apsidairau ir įsimenu, kurioje vietoje yra avarinis išėjimas. Tada suskaičiuoju, kiek vietų mane nuo jo skiria, – platformoje „Quora“ rašo Johnas Chesire‘as. – Taip padarau, kad net tamsoje, dūmuose, po vandeniu arba lėktuvui apsivertus akimirksniu suprasčiau, kur yra avarinis išėjimas. Kad galėčiau net nematydamas, apgraibomis suskaičiuoti sėdynes ir taip nusigauti iki reikiamos vietos.“
