Ši taisyklė galioja net ir tuo atveju, jeigu jūsų mama šio žalingo įpročio neturėjo, praneša dailymail.co.uk.
Mokslininkai tvirtina, kad naujausi tyrimai rodo, jog cheminės medžiagos bei aplinkos faktoriai gali nulemti ateities kartų šeimos narių sveikatą.
Los Andželo Biomedicininių tyrimų instituto mokslininkai rėmėsi su žiurkėmis atliktu tyrimu, kurio metu buvo nustatyta, jog nikotino gavusios besilaukiančios žiurkės atsivesdavo astma sergančius jauniklius. Pastarųjų atžalos taip pat turėjo tą patį sveikatos sutrikimą, nors tiesiogiai nikotino negavo.
Mokslininkai tvirtina, kad tokie tyrimo rezultatai perša mintį, jog nikotinas gali palikti „žymę“ genome (taip vadinamas mūsų DNR rinkinys), dėl ko ateities kartoms išsivysto didesnis polinkis į kvėpavimo sutrikimus, pavyzdžiui, astmą.
Kitaip tariant, vaikaičio astmos priežastimi gali būti aplinkos veiksnio (šiuo atveju – rūkymo) sukeltas genetinis pakitimas. Tokie aplinkos veiksniai, patirti nėštumo metu, turi įtakos ne tik įsčiose esančiam vaikui, bet ir jo palikuoniams.
Manoma, kad visame pasaulyje kasdien rūko apie 250 milijonų moterų.
Dvylika procentų JAV moterų neatsisako šio žalingo įpročio net nėštumo metu, dėl to kasmet šioje šalyje gimsta mažiausiai 400 tūkstančių kūdikių, kurių mamos nėštumo metu rūkė.
Daktaras Virenderis Rehanas įspėja: „Astma yra dažniausia lėtinė vaikų liga, stipriai veikianti vaikų gyvenimą. Nors prie astmos atsiradimo prisideda daugybė veiksnių, tačiau rūkymas nėštumo metu yra tas faktorius, kurio galima išvengti. Rūkymo atsisakymas nėštumo metu žygiai sumažintų astmos paplitimą vaikų tarpe ne tik šioje, bet ir ateities kartose“.
