"Likime kambariokais" arba gyvenimas kartu po skyrybų

Tai, kad poros, nors ir išsiskyrusios, tebegyvena kartu, man iki šiol atrodo nesuprantama, tačiau tai tampa savotiška norma...

Prieš keletą metų du susituokę mano šeimos nariai nusprendė nutraukti savo santykius. Tačiau jie nusprendė nenutraukti savo santuokos. Jie pasiliko bendrus finansinius įsipareigojimus, gyvybės draudimo planą ir, nors jie gyveno skirtinguose namuose, šeimos funkcijas jie ir toliau vykdė drauge. Jis pjovė jos veją, ji lankė jo seną mamą. Tam tikra prasme jie išliko geriausiais draugais ir teisėtais sutuoktiniais, nors techniškai jie buvo išsiskyrę.
Tuo metu man tai atrodė ganėtinai keista, tačiau aš pastebėjau, kad dabar tai tampa net gi tam tikra bendra tendencija. Šiais laikais daug žmonių nemato priežasties, kodėl reikėtų kvaršinti galvą ir partirti aibę išlaidų tradicinėms skyryboms. Juk jie nejaučia neapykantos savo buvusiam partneriui. Jie tiesiog nori gyventi atskirus gyvenimus be aiškios jų oficialiosios santuokos pabaigos.
Kodėl žmonės skiriasi, tačiau ir toliau gyvena kartu? Santuokos ir šeimos psichologai sako, kad tai iš dalies gali būti sunkių ekonominių laikų požymis.
Draudimai, pensijos, investiciniai fondai ir t.t. Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos, daugelis žmonių nenori skaidyti savo turto - ypatingai nekilnojamojo turto. Jie nori palaukti palankesnio pardavimui meto. Nuoma ar absoliučiai savarankiškas gyvenimas gali būti sunkiai įkandamas nedirbančiam  arba mažai uždirbančiam sutuoktiniui. Be to, yra ir tam tikrų mokestinių lengvatų ir, žinoma, jei nesiskiriate, jūs neišleidžiate begalės pinigų advokatams bei notarams.
Tačiau tokiose situacijose atsiranda ir tam tikrų emocinių bėdų. Baimė likti vienam arba baimė atsiduoti likimo valiai priverčia žmones išsaugoti santykius, kurie iš tiesų jau yra nutrūkę. Net gi jei buvę sutuoktiniai gyvena skirtinguose namuose, nenutraukdami santuokos jie išsaugo tam tikrą saugumo jausmą.
Problema kyla, jei į tai įtraukiami vaikai, nes dėl tokios situacijos dviprasmiškumo jie gali jaustis ne tokie saugūs. Net jei mama ir tėtis jau penkis metus gyvena atskirai, vaikai vis tiek gali tikėtis, kad jie dar gali susitaikyti. Dviprasmiška situacija daugiau nerimo kelia vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tai taip pat gali paveikti jų santuokos supratimą ir požiūrį į ateityje jų laukiančius santykius.
Taigi ką pataria specialistai? Pirmiausia, pamėginkite išsiaiškinti svarbiausias priežastis, kodėl jūs vengiate skyrybų. Ar jos paprasčiausiai finansinės? O gal tebėra tam tikrų emocinių dalykų, trukdančių nutraukti santykius? Kad tai išsiaiškintumėte verta pabendrauti su porų arba asmeniniu psichologu.
Priežastys, sulaikančios jus nuo skyrybų taip pat gali sulaikyti ir nuo tam tikro progreso kitose jūsų gyvenimo srityse. Likti susituokus vien todėl, kad taip „saugiau" jaučiatės ar jums reikia „žmogaus, su kuriuo galėtumėte pavakarieniauti" - nėra rimtos priežastys, dėl kurių vertėtų vengti skyrybų.
Galiausiai, juk jūs nenorite, kad tai, kas jau yra pasibaigę, sulaikytų jus nuo to, kad patirtumėte kažką naujo.