Paukštis atrodė sutrikęs, išsigandęs, bandydamas pabėgti klupinėjo, nusvirduliavęs į atokesnę vietą ilgai ilsėjosi.
Gailestingi praeiviai pranešė Gyvūnų globos tarnybai ir ugniagesiams -gelbėtojams. Buvo organizuota gelbėjimo operacija - specialiomis rogėmis gelbėtojas ledu nušliuožė iki paukščio, jį sugavo ir perdavė gyvūnų globėjams. Pašiūrėje įkurdinta gulbė sustiprėjo, gausiai lesinama atgavo jėgas, tačiau specialistai abejoja, ar paleista į laisvę ji sugebėtų atsiginti nuo pikto žmogaus ar benamės katės.
Gulbė bus atiduota kitiems gyvūnų namams, kurie paukštį žiemai priglaus arba bandys įpratinti gyventi neapledėjančiame vandens tvenkinyje. Vilčių, kad gulbė sulaukės - maža. Šį gražų paukštį šiauliečiai galėjo stebėti visą šiltąjį sezoną. Prūdelyje gyvenanti gulbė džiugino akis. Iš susižavėjimo žmonės paukštį lesino kuo skaniau ir gausiau.
Gulbė prarado įgimtą sugebėjimą ieškotis maisto. Atėjus žiemai niekas nebeina pasivaikščioti pakrantėmis, taigi užmiršo ir gražų paukštį. Prijaukinta ir likimo valiai pamesta gulbė būtų nugaišusi iš bado, jeigu nebūtų sugauta ir atiduota gyvūnų globėjų priežiūron.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, tokie gyvūnų gelbėjimo darbai atsieina gan nepigiai- važiuoja technika, deginamas benzinas, dirba žmonės. Komanda, gelbstinti paukštį, gali pavėluoti išvykti į kur kas rimtesnius gelbėjimo darbus.
Gelbėtojai įspėja, kad žmonės jokiu būdu nebandytų patys gelbėti ant ledo tupinčių gulbių. Jeigu jau žmonės per vasarą įpratino gulbes lesti iš rankų ir jos kenčia neišskridusios, tai išeitys yra dvi - arba gulbę lesinti visą žiemą, tikintis kad jos neįveiks šaltis ir laukiniai plėšrūnai, arba skambinti pagalbos telefonu ir tiesiog pranešus apie nelaimę, palikti spręsti specialistams.