70 proc. namų ūkių susiduria su finansiniais sunkumais
Anot Vertybinių popierių komisijos atstovės Miglės Mockutės-Zaleckienės, tyrimas parodė, kad krizė pakoregavo žmonių finansinį elgesį.
„Vienas iš mūsų institucijos tikslų – vartotojų apsauga, o ji neįmanoma be vartotojų švietimo. Tiesa, mūsų tyrimai susiję su specifine sritimi – taupymu ir investavimu. Taip pat buvo įtrauktas klausimas apie antros pakopos pensijų fondus, nes visgi per milijoną gyventojų yra pasirašę sutartis su antros pakopos pensijų fondais. Racionalios finansinės elgsenos etalonas, pagal kurį mes bandome įvertinti finansinį raštingumą, susideda iš tam tikros piramidės. Piramidės apačia – kaip žmonės sugeba padengti savo einamąsias išlaidas ir skolinius įsipareigojimus.
Kai jau susitvarkoma su einamosiomis išlaidomis, antras laiptelis – 3-6 mėnesių finansinė „pagalvė“, kitaip tariant, santaupos juodai dienai, už kurias būtų galima pragyventi minėtą laiko tarpą. Trečias laiptelis – apsauga nuo nelaimių ir ligų, t.y. draudimas. Toliau seka pensijos kaupimas bei vaikų ateities užtikrinimas ir galiausiai – turto vertės didinimas, t.y. investavimas“, - teigė M. Mockutė-Zaleckienė, pristatydama tyrimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Pasaulio banko surengtoje diskusijoje „Vartotojų teisių apsauga ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga Lietuvoje“.
Anot pranešėjos, tik 26 proc. respondentų sąskaitas apmoka laiku be didesnių sunkumų. Nuo praėjusių metų kovo tokių žmonių sumažėjo 9 proc., o 2007 m. jų buvo net 43 proc. Trečdalis gyventojų paprastai susitvarko su šiuo laipteliu, bet retkarčiais jiems tenka pasispausti ir pataupyti. Šis skaičius, lyginant su pernai, praktiškai nepasikeitė, tačiau 3 proc. padaugėjo žmonių, kuriems teko gerokai keisti gyvenimo būdą, kad sugebėtų apmokėti savo sąskaitas. 2007 m. tokių žmonių buvo net 11 proc. mažiau.
Šiuometinio tyrimo duomenimis, 12 proc. respondentų vėluoja apmokėti kai kurias sąskaitas, o 4 proc. - visas. Beje, pastarųjų procentas, lyginant su pernai, taip pat nepakito. Lyginant su 2007 m., ji padidėjo 10 proc.
Santaupų būtinybe tiki, bet jų neturi
„Tik dešimtadalis gyventojų turi tiek santaupų, kad galėtų pragyventi šešis mėnesius, jei staigiai sumažėtų jų šeimos pajamos. Nuo vieno iki penkių mėnesių pragyventų trečdalis, o penktadalis išgyventų mažiau nei savaitę“, - teigė M. Mockutė-Zaleckienė.
Praėjusių metų kovą teigė tik savaitę išgyvensią vos 13 proc. gyventojų, 1-2 mėnesius – 27 proc., 3-5 mėnesius – 13 proc., iki 6 mėnesių – 6 proc. Taigi padėtis akivaizdžiai suprastėjusi.
„Nors finansinė „pagalvė“ gerokai sumažėjusi, tačiau vertybinės nuostatos dėl ilgalaikio finansų planavimo vis dar yra stiprios. Šios nuostatos stabilios jau keletą metų. Trys ketvirtadaliai (73 proc.) suaugusių šalies gyventojų teigia, kad jie nelinkę gyventi vien šia diena ir stengiasi taupyti, o su šiuo teiginiu sutinka 24 proc. Septyni iš dešimties (69 proc.) sutiko su teiginiu, kad visada stengiasi taupyti juodai dienai, o 63 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad senatve turi pasirūpinti patys. Turbūt nenuostabu, kad mažiausiai tai rūpi jaunimui“, - aiškino pranešėja.
Trečdalis gyventojų taupo indėliais banke (prieš metus tokių buvo 26 proc.), tiek pat jų laiko santaupas namuose (prieš metus – 24 proc.). Per metus nuo 20 iki 15 proc. sumažėjo turinčiųjų vartojamąsias paskolas, tačiau 4 proc. išaugo gyvybės ir ligų draudimas (nuo 12 iki 16 proc.).
Investuoja laisvas lėšas į įvairius fondus, akcijas ar vertybinius popierius vos keli procentai gyventojų, tačiau tokių ir anksčiau nebuvo daug. 37 proc. gyventojų teigia neturintys nieko – nei santaupų, nei įsipareigojimų, nei investicijų.
„Pagrindiniai motyvai, kodėl žmonės neinvestuoja, susiję su tuo, kad pinigus laiko nenumatytoms išlaidoms (šiemet – 45 proc., pernai – 32 proc.), yra per mažai pinigų investicijoms (35 ir 46 proc.), bijo rizikuoti (34 ir 24 proc.), nepasitiki finansinėmis institucijomis (22 ir 16 proc.), turi nepakankamai finansinių žinių (13 ir 11 proc.)“, - teigė Vertybinių popierių komisijos atstovė.
Kita vertus, dauguma žmonių teigia tiksliai žinantys, kokį pensijų fondą pasirinko ir kokia tiksliai suma jame sukaupta. 63 proc. respondentų patenkinti savo fondo rezultatais, tačiau tik 49 proc. žino savo fondo investavimo strategiją – jis labiau konservatyvus ar rizikingas. Jie neseka savo investicijų, nelygina savo fondo rezultatų su kitais fondais, o ir likę tai daro labai retai.
„Net 59 proc. pensijų kaupimo rinkos dalyvių atsakė, kad jie nekeitė ir neketina keisti savo fondo, o dar 18 proc. apie tai neturėjo nuomonės. Tuo tarpu nuo investicijų bei fondo veiklos stebėjimo labai priklauso, kiek sukaupsi“, - įspėjo pranešėja.
