Beveik 40 procentų Kopenhagos gyventojų į darbą ar mokyklą važiuoja dviračiais, specialiai jiems skirtais, miestą apraizgiusiais dviratininkų takais. Daugelis miestiečių, nepaisydami sniego ar lietaus, nuo skaičiumi gyventojus lenkiančių dviračių nenulipa visus metus.
"Apie metro pagalvoju tik tada, kai iškritusio sniego sluoksnis pasiekia pusmetrį", - sako 24-erių metų studentė Louise Kristensen.
Nors Amsterdamas ir Pekinas taip pat garsėja dviratininkų skaičiumi, tačiau būtent Danijos sostinėje įvairių pasaulio miestų plėtros planuotojai ieško būdų, kaip priversti savo gyventojus iškeisti automobilį į dviratį. Būtent dėl to šis procesas yra įgavęs "kopenhagizacijos" vardą.
"Mes bandome subalansuoti mūsų transporto tinklą - tai reiškia turėti tokias gatves, kurios atitiktų visų poreikius", - sakė Niujorko transporto komisarė Janette Sadik-Khan.
Kopenhagos savivaldybė per pastaruosius trejus metus investavo daugiau nei 250 mln.kronų (116 mln. litų) dviračių takų tiesimui ir jų saugumui užtikrinti.
Miesto valdžia taip pat išleido potvarkį, kad, iškritus sniegui, dviračių takai būtų išvalomi greičiau, nei automobilių.
Šiandien tik maždaug trečdalis gyventojų į darbą ar mokslus važiuoja automobiliu, kitas trečdalis - naudojasi visuomeniniu transportu, o 37 procentai gyventojų mina dviračių pedalus. Tikimasi, kad iki 2015 metų pastarųjų bus net 50 procentų.
Maždaug 70-80 procentų į atmosferą patenkančių teršalų, kuriuos mokslininkai kaltina dėl visuotinio klimato atšilimo, išmeta automobiliai.