Armani sekasi geriausiai, kai jis palieka ramybėje skrybėles bei rankines, tai yra, kai nebando prisitaikyti prie paryžietiškų standartų. Puikiai atrodė pora kūno, austrių ir grybų spalvos už kaklo surišamų suknių vertikaliomis klostėmis, krentančiomis priekyje ir pereinančiomis į sijono dalį. Žėrintis sidabru žvyneliais siuvinėtas švarkelis ir juodas nėrinių bolero su siauromis matadoro kelnėmis aukštu liemeniu – tai toji rankų darbo aukštoji mada, apie kurią tik galėtų svajoti mergina, ir vis dėlto – nestokojanti modernumo.
Kolekcijoje regime ir prašmatnias 3-D geometrines klostes, tačiau net jos negalėjo atitraukti akių nuo dviejų genialiai paprastų stikliniais karoliais siuvinėtų kelnių kostiumų. Vargu ar galėtų būti geresnis pasirinkimas kylančiai žvaigždutei, žengiančiai raudonu kilimu.
Jean Paul Gaultier
Su aukštai sukeltais plaukų kuodais ir itin tamsiais šešėliais Jeano Paulo Gaultier modeliai atrodė kaip Paryžiaus Bondo merginos, išsirengusios į neįmanomai prabangią graikišką odisėją. Jam patinka kelionių tema ir stiprios moterys (pastarajam teiginiui įrodyti tereikėjo pažvelgti į pirmąją eilę, kur sėdėjo Madonna, jo devintojo dešimtmečio sąmokslininkė).
Tačiau grįžkime prie drabužių. Ankstesniais sezonais su Gaultier nukeliavome į Rusiją ir Indiją. Dabar – senovės Graikija ir visi įmanomi kostiumai, susiję su šia tema. Foustanella (trumpi balti sijonai su gausybe klosčių, dėvėti karių), deivių suknios, trumpi korsažai, haremo kelnės. Jei ši metafora (ar vien pati idėja, kad kolekcija turi turėti savo metaforą) atrodo pasenusi, Gaultier vis dėlto pavyksta išsisukti. Nepakartojama jo persikūnijimo galia net pigiausiai atrodančius suvenyrus paverčia dėmesio vertomis detalėmis. Nei auksiniai papuošalai, nei gausybė šifono neatrodė kaimietiškai. Ir nors nei korsetų, nei pūstų suknių Graikijos istorijos knygose nerastume, kas norėtų praleisti pro akis baltą klostuotą korsažą, dėvimą su mėlynomis kelnėmis, ar nuostabų rausvo šifono stebuklą?
Chanel
Tai buvo tikroji Chanel, pasiekusi tokio tobulumo, koks gali būti sutinkamas tik aukštojoje madoje. Nuo preciziškai sukirptų, trumpų suknių, mažyčių švarkelių iki vakarinių drabužių – viskas buvo modernu, tačiau taip pat dvelkė senove. Efektas buvo toks įspūdingas, kad galiausiai dalis žiūrovų tiesiog pašoko iš vietos išvydę Lily Cole balta trapecijos formos suknia, tiesiog ištirpstančia ore ir užgniaužiančia kvapą.
Karlas Lagerfeldas pradėjo šią daugiausia juodai-baltos spalvos kolekciją su nauju požiūriu į Chanel kostiumą. Maži bolero – kai kurie platėjantys kampu nugaroje – ir varpelio formos sijonai traukė dėmesį į siaurus liemenis (būtent čia dabar krypsta mados akis). Tai buvo suderinta su lygiais baltais batais, kurie davė nuorodą ne į šeštąjį dešimtmetį, bet į Coco porą (visuomet lenkiančią laiką), kurią ji dėvėjo fotografijoje prieš dešimtmetį. Ši ir kitos aliuzijos demonstravo, kaip mitriai Lagerfeldas – pats geriausias Chanel istorikas – renka jos žinias. Jis žarstosi kamelijomis, atlaso kaspinais, standaus muslino apykaklėmis taip lengvai, kad jie tampa žaismingomis sensacijomis, be reikalo nepabrėžiant “temos” ar “prekės ženklo identiteto”. Jo tiulio šokių suknelės ir siauros aptemptos atlaso suknios primena mažiau žinomus drabužius, kuriuos Chanel kūrė antrajame – trečiajame dešimtmetyje, bet mums tai nerūpi. Mums rūpi, kaip Lagerfeldas perkuria drabužius, kad pažadintų šiuolaikinės jaunos moters fantazijas – ir tai daro tiesiog dieviškai.
Dior
Kai Johnas Galliano keliavo į pietus rinkti medžiagos savo aukštosios mados kolekcijai praeitą vasarą, jauni vyrai kėlė riaušes Prancūzijos gatvėse. Tai bent iš dalies buvo vienas tų rezonansų, kurie davė medžiagos Prancūzijos revoliuciją menančiai dramatiškai kolekcijai Christiano Dioro mados namams. Aprengti didžiuliais raudonais apsiaustais su gobtuvais, odos švarkais, sijonais su krinolinais, nėriniuotomis dviratininkų kelnėmis, modeliai ant podiumo pasirodė su aprištais kaklais, ant kurių buvo užrašyta revoliucijos data: 1789.
“Vyko daug neramumų”, - pasakė Galliano apie sunkią Prancūzijos vasarą. “Norėjau kažko drąsesnio, to, kas atspindėtų laiko dvasią.” Jis tai sujungė su “bulių kautynių dvasia”, kuri sujudino jo ispanišką kraują. Kažkokiu būdu tai tapo tipiška Galliano mada su atpažįstamais jo stiliaus per liemenį suimtais drabužiais.
