Nesielgia kaip kiti vyrai;
Neasistuoja moterims;
Neatrodo vyriškai;
Vengia ginti moteris ir tėvynę;
Iš pradžių nevaikšto būriais, vėliau neasistuoja merginoms, o paskui nesiruošia vestis;
Sudaro visuomenėje mažumą.
Tuo metu normalūs vyrai elgdavosi priešingai: jie paauglystėje vaikščiodavo būriais, vėliau asistuodavo panelėms, gynė tėvynę ir moteris, o dar vėliau sukurdavo šeimas, augindavo vaikus ir prižiūrėdavo ūkį. Jie sudarydavo visuomenėje daugumą ir palaikydavo tvarkos ir vilties jausmus.
Paskutiniu metu moterys ėmė pastebėti, jog tokios aiškios ribos tarp vyrų nubrėžti nebepavyksta. Ne tai, kad aiškiai padaugėtų marginalų. Ne, vis labiau ir labiau ėmė aiškėti, kad vyrai, kurie atrodo “normalūs”, pažiūrėjus iš arčiau atskleidžia savo ypatumus, kurie anksčiau aiškiai priklausydavo marginalinei grupei. Įvyksta tarsi savotiškai mimikrija - vyriškumo imitacija, slepianti...
Šis vyras, pasirodo, susijaudina tik nuo kompiuterio ir moteriškų apatinių;
O anas niekad nedirba, tik nuolat verkšlena, kad jam trūksta pinigų;
Kvepiantis brangiais kvepalais gražuolis yra avantiūristas - pinigų išviliotojas;
Šie laiko savo pagrindiniu tikslu pasislėpti nuo smurto ar kitokios aštrios situacijos;
Šitie (tokie gražūs ir vyriški) prisipažįsta esą gėjai;
O anie -likusieji – yra alkoholikai ir darboholikai.
Aišku, pasitaiko ir kitų vyrų. Pavyzdžiui, valdingų ir griežtų. Tačiau galų gale paaiškėja, kad jie yra sadistai psichopatai, ir, jei jiems leistų, vietoj sekso užsiimtų gyvų žmonių lyginimu karštu lygintuvu.
Moterims ima atrodyti, kad riba tarp normos ir ne normos išsitrynė. Joms pasidaro skaudu. Jų močiutės irgi skųsdavosi vyrų trūkumu, tačiau tuo metu vyko karai, ir vyrai tiesiog žūdavo už tėvynę. Dabar karo nėra. O vyrai kur?
O jų yra. Reikalas tik tas, kad šiuolaikiniai vyrai išgyvena transformacijos procesą. Ne, jie “nemoteriškėja” ir “nevaikėja”. Jie kaip tik nenori tokiais būti. Ir jei moterys bando juos įsprausti į rėmus - “tu- kankintojas” – ar “tu - kankinys”,- jie užsisklendžia ir ieško vietos, kur į juos žiūri draugiškai. Juk normaliomis aplinkybėmis jiems nepavyksta būti galiūnais. Ironiška, kad Vilniuje, priešais “Lietuvos” kino teatrą kaip tik nulūžo vienas iš galiūnų, laikančių balkoną. Tai negalėjo neatsiliepti vilniečių vyrų savimonei ir pasaulėjautai. Nes tai buvo totemas, magiškas artefaktas. Šis įvykis - tokia pat simbolinė “kastracija” kaip ir Prekybos centro sugriovimas Niujorke.
Bet kastruotis ir būti “mėmėmis” vyrai labai nenori. Tai žeidžia vyrų savigarbą. Kaip žeidžia begalinis pasityčiojimas iš knygų viršelių: ”tas žiaurus gyvulys vyras” ir pan. Juk niekas nerašo apie moteris knygų su jas išjuokiančiais pavadinimais? Nerašo. Kodėl gi galima nuolat tyčiotis iš vyrų? Praktika rodo, kad vyrus geriau suprasti ir palaikyti. Tuomet jie greičiau transformuosis.
Juolab, kad vyrai stichiškai ieško kažko trečio - kažkokio naujo vaidmens. Ir šis vaidmuo skiriasi nuo pirmų dviejų. Kad būtų aiškiau - jūs matėte senas rusų komedijas apie Šuriką su Morgunovu, Vicinu ir Nikulinu? Tai va, Morgunovų pamažėjo, nes jie perėjo į kriminalines struktūras arba istorinius mitus. Vyrai tokiais žavisi, bet daugiau virtualiai - “Kovoje be taisyklių” ir veiksmo filmuose.
Vicinai – tai “mėmės”. Vyrams gėda būti tokiais. Vyrai stengiasi būti labiau Nikulinais... Tai yra – tokiais linksmai į viską žiūrinčiais, lanksčiais, mokančiais džiaugtis gyvenimu, paradoksiškais, moteris stebinančiais žmonėmis. Juose dera ir jėga, ir lankstumas. Atkreipkime dėmesį - mes kalbame ne tik apie tai, kokie vyrai patinka moterims. Mes kalbame apie tai, kuo yra ir nori būti patys vyrai.
O kol jie yra transformacijos procese - jie yra “keistoki”, jie slepiasi tai už kompiuterių, tai už ašarų, tai už avantiūrizmo, tai už alkoholio, tai už darbo... Transformacijos metu visi gyviai yra pažeidžiami, dėl to turi susikurti apsauginį kokoną. Dabartinės moterys neturi stebėtis - šį transformacijos procesą patvirtina labai daug mokslininkų, apie tai parašyta nemažai knygų (“Metalinis Džonas”, “Prarasto falo beieškant” ir kt.)
Todėl moterims tenka palaukti: normalūs vyrai yra dar tik kūrimosi stadijoje. Moterys, turinčios vaikų, žino: kartais tam, kad gimtų kažkas tikra, reikia kantrybės...
